Jis rašo dainas, kartais eilėraščius. Kartais padainuoja, o kartais paskaito. Sako, kad būna ir su kosmosu pabendrauja. Jis Sauliaus Mykolaičio vardo prizo bei premijos laureatas – Gytis Ambrazevičius. Apie kūrybą kalbamės su pačiu Gyčiu.
- Kada pradėjai kurti ir atlikti savo kūrybą?
- Skirtingai nuo daugumos vienokia ar kitokia kūryba užsiimančių žmonių, mano kūryba prasidėjo ne darželyje, o tik pradėjus eiti trečiąją dešimtį. Žinoma aš kalbu apie tokią kūrybą, kuri kaip man atrodo turi kažkokią vertę. Žinoma buvo ir paaugliškų pabandymų, bet tai ir liko pabandymais. O pirmas užlipimas ant scenos su savo visomis dvejomis dainomis buvo berods 2008 metais.
- Ką veiktum, jei negrotum? Arba ar įsivaizduoji savo gyvenimą be muzikos?
- Jei negročiau, tai būčiau lygiai toks pats, koks dabar, tik tiek kad negročiau. Gal dainuočiau kitų dainas, visada patiko dainuoti, o gal būčiau poetas arba medkirtys.
Gyvenimą be muzikos įsivaizduoju, net ir dabar kartais nesinori girdėti jokios muzikos, bet šitam norui praėjus vėl klausau, vėl groju, vėl kuriu. Taigi nors galėčiau taip gyventi, bet visai nenoriu.
- Kodėl Dainuojamoji poezija, ne koks kitas muzikinis žanras?
- Trumpa: nes Vytautas Kernagis, nes Saulius Mykolaitis, nes Bob‘as Dylan‘as, nes Leonard‘as Cohen‘as.
- Kokia tavo muzikos siunčiama „žinutė"?
- Gavėjas pats nusprendžia, kokia ji (šypsosi).
- Muzikiniai siekiai ir svajonės.
- Baigti taupyti naujai gitarai ir išmokti groti dar bent vienu instrumentu.
- Linkėjimas klausytojui.
- Linkiu atsakingai atlikti žodžio „klausytojas“ duodamą pareigą, – klausyti!
Daugiau apie savo kūrybą, jos procesus, dainuojamąją poeziją ir kitką, jau šį ketvirtadienį (02 13) 19 val., „Penktadieniniuose pašnekiuose“, „7 Fridays“ bare (Pranciškonų g. 3).
Daugiau informacijos.
Renginys nemokamas.
