Deimantė Bedalytė – keturiolikmetė mergina, pagerinusi du (300 m ir 200 m) Lietuvos lengvosios atletikos jaunučių amžiaus grupės rekordus ir tikrai dar nežadanti sustoti stebinti šios sporto šakos gerbėjus.
Deimantės Bedalytės vardas Lietuvos lengvosios atletikos pasaulyje sužibo dar visai neseniai: treniruotes lankyti ji pradėjo vos prieš 3 metus. Tačiau tiek laiko užteko, jog mergina įsimylėtų šį sportą. Meilės lengvajai atletikai netemdo netgi pirmųjų jos varžybų atsiminimai, kurie lyg abstrakčios vienos dėlionės detalės sudaro tuometinę merginos būseną:,,Finišas, krentu ant žemės ir žiopčioju lyg žuvis, išmesta į krantą, bandydama pripildyti ištuštėjusius plaučius“. Taip prasidėjo Deimantės bėgimo karjera ir nors 200 metrų rungtį lydi ne itin džiaugsmingi prisiminimai, tačiau šiuo metu, lengvaatletė yra apsistojusi ties 400m ir 200m bėgimu, bet yra išbandžiusi daug įvairiausių distancijų, nuo 100 m (kurių yra per mažai) iki daug ilgesnių distancijų. Tačiau astma yra pagrindinė Deimantės kliūtis jos, kaip bėgikės, karjeroje ir ligos ,,dėka“ merginai belieka spėlioti, kaip jai sektųsi įveikti didesnius bėgimo nuotolius.
Kai paklausiau Deimantės, kas nulemia jos aukštus rezultatus, ši atsakė, kad galvoja, jog rezultatus nulemia talentas, tačiau žino, kad be sunkių treniruočių ir trenerės L.Juchnevičienės priežiūros apie dabartinius pasiekimus galėtų tik pasvajoti. Kaip tik šių metų, gegužės mėnesį, Alytuje merginai pavyko pasiekti Lietuvos 200 metrų jaunučių mergaičių bėgimo rekordą (26,07 s), o birželio 27-28 dienomis Alytuje vykusiose varžybose jį pakartojo; 300 metrų rekordas (42,66 s) buvo pasiektas uždarų patalpų varžybose, Lenkijoje. Dėl šių įspūdingų rezultatų D. Bedalytė privalo atsispirti tokioms žemiškosios pagundoms kaip greitasis maistas, naktinėjimai miesto gatvėmis ir apleisti didžiąją savo aistrą: futbolą. Mergina pasakoja, kad vos tik kojomis paliečia kamuolį, atrodo, jog aplink ją nebelieka nieko ir norisi mesti viską ir išvažiuoti ten, kur nieko netrukdoma galės pasinerti į futbolą. Tačiau žaidimui pasibaigus, sustoja ir prisimena, kiek daug jau yra pasiekusi lengvojoje atletikoje ir supranta, jod be šio sporto taipogi negalėtų ištverti nei dienos.
Lengvojo atletikoje mergina tapo ne tik čempione bei sukaupė įspūdingą medalių kolekciją, bet ir surado daug žmonių, kuriuos dabar gali vadinti savo draugais. Iš jų Deimantė labiausiai tikisi palaikymo, kuris padėtų siekti užsibrėžtų tikslų ir atbaidytų žaltį kviečiantį paragauti uždraustojo vaisiaus. Na, o patys didžiausi šios sportininkės gerbėjai išlieka patys artimiausi žmonės: mama, tėtis ir močiutė. Kiekviena pergalė merginai primena, kad yra žmonių, kurie visuomet tiki jos sėkme. Trenerė L.Juchnevičienė yra viena iš jų. Trenerė Deimantei skiria ypatingą dėmesį, nuolat duoda naudingų patarimų bei pastangų. Ir visa tai yra tam, jogjaunoji lengvaatletė pasiektų savo išsvajotąjį tikslą. Vis dėlto, tikslas yra jau ne toks ir menkas – olimpinių žaidynių normatyvas. Tikimasi, kad 400 metrų taps raktu į olimpinių žaidynių užkulisius ir bėgimo takus. Belieka palinkėti, kad pikti konkurenčių žvilgsniai ir nelauktos traumos nesutrukdytų išsipildyti šios jaunos merginos didelei svajonei.
