Antrąją ,,Roko naktų/Galapagų“ dieną ,,LOFTO“ scenoje susirinko visi lietuviško roko mylėtojai. Ten kraują kaitino ne ka kitas, o grupė iš sostinės – griausmingieji ,,IR‘ai“ .
Festivalyje dalyvavot ir 2009 m. Kodėl to nepadarėt ir 2010?
Nes nepakankamai gerai kvietė (juokiasi). Tiesiog, nesusišnekėjom. Kaip jums ,,Roko naktys/Galapagai“ šiais metais? Ką veikėt vakar? Tiesą pasakius, mes atvažiavom tik prieš dvi valandas. Visada bandom susikaupti prieš koncertą, todėl nenorim važiuoti diena anksčiau. Bet šiaip, kol kas viskas labai gerai.
Dėl kokių grupių jūsų galva šiais metais buvo verta aplankyti ,,Roko naktis/Galapagus“?
,,Guano Apes“, ,,Pain“.
Kaip leidžiat laiką, kai negrojat?
Rusy repetuojam, Germanas nesėkmingai važinėja, tiksliau važinėjo dviračiu, ką tik ,,išlindo“ iš gipso. Josh‘as žaidžia ledo ritulį ir kol kas dar nieko nesusilaužė.
Turit išleidę tris albumus. Kuris jūsų yra pats mėgstamiausias?
Čia tas pats, kas klausti motinos, kurį vaiką ji labiau myli. Visi albumai tuo metu buvo labai riekalingi, o, apskritai, pats brandžiausiais ko gero yra paskutinis mūsų albumas ,,Believe“. Jis pats jauniausias, gražiausias, jau išmokom, kaip tiksliai juos reikia ,,gaminti“. Šiais metais buvot pakviesti groti ir festivaly ,,Tamsta muzika“. Vis dėlto, kur atmosfera buvo geresnė?
Na, ,,Tamtoj“ teko groti ant autobusiuko stogo. Tai buvo ganėtinai įdomu. Bet ir čia groti buvo labai faina, nesitikėjom , kad dieną susirinks tiek žmonių. Kiek girdėjom, tai šitoj scenoj net vakar nebuvo tiek žmonių, kiek jų susirinko šiandien.
Jūsų atliekama muzika yra tai, kas patinka jums ar manote, kad tai reikalinga ir Lietuvos publikai?
Visų pirma, tai labai patinka mums, atiduodam tam visas jėgas, o jei to reikia ir dar kažkam, tai labai gerai. Paskutiniu metu tenka daug važinėti, aplankėm bent jau pusę Europos, du turus padarėm Suomijoje ir galim pasakyti, kad šiandien čia buvo panašiai, kaip ir joje. Mes užlipom ant scenos, kur mus mažai kas pažinojo, ir po penkiolikos minučių turėjom nemažą skaičių susirinkusių žmonių. O šiaip galvojam, kad gal tokios muzikos reikia ne tik Lietuvoje?
Kokie jūsų ateities planai?
Groti, važinėti, ir, žinoma, nesusilaužyti.
Nuotraukos Linos Pankratjevaitės, kalbino Ilma Barbarovičiūtė.
