„Vienišas vyras“ („A Single Man“, rež.: Tom Ford, 2009 m.)
Likimo ironija išlenda tada, kai jokios ironijos nereikia. Tai istorija apie žmogaus vienišumą, po nelaimės praradus antrąją pusę. Apie tai, kai viskas pasiekta, bet nėra su kuo dalytis.... Dėstytojas, „užsiknisęs“ rutina, pavargęs nuo vienatvės, planuoja nusižudyti, bet...
Didžiausias „A Single Man“ minusas yra nuojauta, kad jis turi pabaigą... Nuo pat pirmo kadro dvelkiantis rafinuotumas, ženklų kalba, sąmojai, intelektualūs pokalbiai, skausmingi monologai... Nuostabiai perteikta nuotaika, nostalgija tam, kas jau lyg ir išėjo, bet dar nepaliko... George (Colin Firth) draugės vaidmenį atliekanti Julianne Moore – kaip niekada įspūdinga, turbūt po ilgo laiko, būtent iš tų jos atvejų, kai būna „normali vaidyba normaliame filme“ (o ne koks nors, pavyzdžiui, „Children of men“). O Colino Firtho sukurtam vaidmeniui apibūdinti net nėra tam tinkamų epitetų – fantastika ir ovacijos aukščiausiu lygiu. Nors už šį vaidmenį jis negavo „Oskaro“, bet didį liūdesį šiek tiek kompensavo „Oskaras“ už „Karaliaus kalbą“ (manau, ne veltui atsiimdamas apdovanojimą prizininkas dėkojo Tomui Fordui...).
Aplinkos, rūbų, muzikos stilistika – 70-ųjų pradžios, nuotaikų ir spalvų sąsajos, vaizdinių detalių aktualizavimas – be priekaištų, nors tam tikri filmavimo niuansai kliuvo – tai trečdalis galvos, tai ne tuo, atrodytų, kampu nufilmuota, bet tai, be abejo, tik smulkmenos.
Man asmeniškai, režisieriaus Tomo Fordo debiutas „A Single Man“ pateko ne vien tik į 2009-ųjų filmų top‘ą, bet ir – į viso šio dešimtmečio. Aukščiausia kategorija.
Daugiau informacijos ir repertuaras čia.
„Patvirtinta kopija“ („Copie Conforme“, rež.: Abbas Kiarostami, 2010 m., Prancūzija, Italija, Iranas)
„Patvirtinta kopija“ – konceptas, kuriam pavyko suklaidinti. Jis – anglas rašytojas – parašė knygą apie originalių kūrinių ir jų kopijų santykį. Ji – prancūzė antikvariato savininkė, turinti vaiką. Ji ir jis susitiko Toskanoje, jo knygos pristatyme, visas filmas yra jų pokalbis iki 21 val. vakaro, kol atvyks jo traukinys.
Nieko neprimena? Velniškai primena šedevrinį „Before Sunset“ („Before Sunrise“ vis nepažiūriu – taupau). Jei ne pavadinimas ir „pokalbyje“ aktualizuota originalo ir kopijos tema, būčiau lengvu mostu apšaukus plagiatu, ir tiek. Nes ne tik kad „panašumų gausa“, jie net kalba panašiomis temomis, lanko panašias vietas, kai kada net tos frazės pasikartoja. O dabar tai savotiškai susišaukia, komunikuoja... Bet kartu padarai išvadą, kad originalas – geriau.
Dinamiškame dialoge, kurio metu, kintant temoms, tiksliau, perspektyvoms (nes tema viena – santykiai) pereinama per visą emocijų amplitudę, keičiamasi vaidmenimis, iškyla kitas klausimas – kas jie vienas kitam...
Daugiau informacijos ir repertuaras čia.
