15-oji Knygų mugė buvo gausi ne tik naujos grožinės literatūros pasiūla, bet ir filosofinėmis monografijomis. Dauguma šių monografijų bendras panašumas tuo, jog jose rasime jauno, bet labai produktyvaus filosofo Kristupo Saboliaus tekstų ir analizių.
Paskutiniąją šeštadienio mugės valandą gausiai susirinkusioje auditorijoje buvo pristatoma asmeninė Kristupo Saboliaus monografija „Įsivaizduojamybė“. Pristatyme dalyvavo autorius bei filosofai Tomas Sodeika ir Jūratė Baranova. Taip pat Kristupas Sabolius savo pirmąją monografiją „Įnirtingas miegas. Vaizduotė ir fenomenologija“ pristatė 2013 metų knygų mugėje.
Ši nauja knyga „Įsivaizduojamybė“ buvo rašoma apie 3-5 metus kartu su pirmąja, kuri sukurta filosofo disertacijos pagrindu, o šią galime vadinti kaip viso to atsišakojimu. Autorius pabrėžia, jog joje mėgina atitrūkti nuo fenomenologijos diskurso, bet nebūtinai nuo jos įžvalgų. Tai daugiau nusikreipiama į tarpinius kontekstus kaip šiuolaikinė kultūra, menas, kinas, teatras ar pačios technikos klausimus, kuriuos kelia žinomi filosofai kaip Heideggeris ar kiti.
Autorius pabrėžia, jog joje mėgina atitrūkti nuo fenomenologijos diskurso, bet nebūtinai nuo jos įžvalgų.
Prieš visai eigai įpūsėjant, filosofė J. Baranova klausė kuo skiriasi vaizduotė nuo įsivaizduojamybės, sapno ir svajonių. Iš pirmo žvilgsnio paties filosofo aiškinimas gal ir pasirodė sudėtingas, bet tuo pačiu ir aiškus, jog visą tai yra daugiau susiję. Įsivaizduojamybė yra ir vaizduotė, ir jos produktai, kurie yra patiriami juslėmis, matant vaizdus, meno kurinius, tai, ką galima pačiupinėti, tačiau neveikia empiriniu, jusliniu režimu. Įsivaizduojamybė yra tokia plotmė, kurią suvokdami, ją regėdami, mes kartu ir įsivaizduojame.
Tuo pačiu K. Sabolius mato ir pražūtingą bei liūdną dalyką, jog daugelis iš mūsų net nemokame autentiškai sapnuoti, nes mes gyvename tokiame pasaulyje, kuriame pirminė tikrovė yra klišių ir stereotipų tikrovė, kur sapnai ir svajonės labais dažnai būna suformuotos iš anksto. Kultūros industrijos, kino filmai, reklama gamina mūsų sapnus, įdiegdami tam tikrus, ne tik mąstymo, bet ir įsivaizdavimo modelius.
Tie patys mūsų sapnai egzistuoja kaip klišės, kurios naudojamos tam, kad mes norėtume, keistume to, ką reikėtų nusipirkti. Sapnai paklūsta kapitalizmo logikai ir tai yra gana dramatiška. Kaip pavyzdys buvo panaudojamas Francis Bacon (airių kilmės anglų figūrinės tapybos kūrėjas – aut. past.), kuris priešais švarią drobę matydavo klišes, dalykai, kurie jau buvo įdiegti, jokios švarios lentos ir jam tas klišes reikėdavo iškraipyti ir perlaužti ir visą tai išmontuoti.
Šių metų knygų mugėje filosofas Kristupas Sabolius kaip bendraautorius pasirodė kolektyvinėse monografijose „Kinas ir filosofija“, „Sekuliarizacija ir dabarties kultūra“ (sud. Rita Šerpytytė) bei Ryčio Zemkausko TV laidos knygos pavidalu „Pasivaikščiojimai“ kaip vieno iš pasivaikščiojimų pašnekovų. Šių metų kino festivalyje „Kino pavasaris“ pasirodys filmas „Lošėjas“ pagal K. Saboliaus ir režisieriaus I. Jonyno parašytą scenarijų.
Deimantė Varnaitytė
