Birželio 26 d. 21 val. Kruonio Švč. Mergelės Marijos, Angelų karalienės, bažnyčioje skambės koncertinė programa Stagioni d'Amore („Meilės sezonai“). Tai unikali programa keliais aspektais. Visų pirma ji skirta žanrui, kurį tik paskutiniais metais atranda senosios muzikos atlikėjai ir tyrinėtojai. Tai koncertinis madrigalas – vokalinės ir instrumentinės muzikos jungtuvių vaisius, gimęs Renesanso ir baroko epochų sandūroje.
Concerto (šį žodį iš italų kalbos galima išversti kaip „derinys“, „dermė“) arba madrigale concertato (madrigalas, kuriame dainuojamoji poezija derinama su instrumentų skambėjimu) – tai ypatingas XVII a. pirmosios pusės muzikos reiškinys, kuriame susipynė daugelis to laikotarpio tendencijų. Didžiulės įtakos jam turėjo visų pirma bažnytinėje muzikoje įsivyravęs koncertinis stilius – daugiabalsės ir polichoralinės kompozicijos, kurias atlikdavo gausios vokalinės ir instrumentinės pajėgos.
Koncertinio madrigalo stilistiką taip pat nulėmė pats madingiausias ir pažangiausias epochos žanras – opera. Savo dramatiškumu ir muzikinės medžiagos plėtojimo principais madrigalai dažnai prilygsta operų scenoms. Tai lyg miniatiūrinės operos su solistais, ansambliais ir chorais, instrumentiniais epizodais ir net baleto intermedijomis.
Ši programa unikali ir tuo, kad joje pirmąkart Lietuvoje nuskambės žymių italų kompozitorių madrigalistų kūriniai. Be koncertinio madrigalo neįmanoma būtų įsivaizduoti ir tuometinės Abiejų Tautų Respublikos dvaro muzikos, todėl programoje pristatomi su mūsų valdovais ryšius palaikę kompozitoriai Claudio Monteverdi bei Antonio Cifra, karališkuose rūmuose ir dvare dirbę muzikai Giovanni Valentini, Marco Scacchi ir Tarquinio Merula, kurių kūrybą šios programos sumanytojai pastaraisiais metais jau ne kartą garsino Lietuvoje. Taip pat koncerte atgims po Europą keliavusių italų kompozitorių Biagio Marini ir Francesco Turini koncertiniai madrigalai, kurie buvo pamiršti net keturis šimtmečius.
XVII a. pirmos pusės italų kompozitorius ir vargonininkas Francesco Turini buvo ypač vertinamas atlikėjas, kontrapunkto žinovas ir mokytojas, padaręs didžiulę įtaką formuojantis koncertinių madrigalų žanrui.
Italų kompozitorius ir smuikininkas virtuozas Biagio Marini palaikė ryšius ir su mūsų valdovų dvaru, jo kultūrinis pėdsakas paliktas ne viename Lenkijos mieste. Kompozitoriaus natų rinkinys „Corona Melodica“ buvo dedikuotas karaliaus Zigmanto Vazos jauniausiajai dukrai Onai Kotrynai Konstancijai. Marini išgarsėjo kaip novatoriškų instrumentinių kūrinių autorius. Vis dėlto didžiąją jo kūrybinio palikimo dalį sudaro vokalinės muzikos rinkiniai, pasižymintys žanrų įvairove, pažangiausių kompozicijos technikų naudojimu bei aukšta menine verte, tačiau iki šiol mažai žinomi. Vieną tokių užmirštų autoriaus šedevrų, 1634 m. Venecijoje išleistą madrigalų rinkinį “Concerti per le musiche di camera„, šiais metais Italijos leidykloje “Rugginenti“ publikavo lietuvių muzikologė Ksenija Nogovicyna, baigusi studijas Kremonos universitete. Koncerte nuskambės net trijų šio rinkinio kūrinių šiuolaikinės premjeros.
Programos poetinei idėjai atskleisti kone labiausiai tiktų šie XX a. serbų literatūros klasiko, pripažinto baroko žinovo Milorado Pavičiaus žodžiai: „Meilė turi savo metų laikus – savo pavasarį, vasarą, rudenį ir žiemą. Kiekviename iš jų taip pat yra savo mažyčiai metų laikai. Jų taipogi yra keturi. Pavyzdžiui, meilės vasara turi savo mažuosius rudenį, žiemą, vasarą ir pavasarį. O kai ateis Jūsų žiemos žiema, lauksite pavasario. Bet tai bus jau nebe buvusios meilės pavasaris, o kažkokios naujos“ (Miloradas Pavičius „Žvaigždžių mantija“).
Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą