Nemirseta minima nuo XV amžiaus. Tai viena seniausių pajūrio vietovių, jau VIII-XIII a. priklausiusių Palangos prekybiniam centrui. XIII a. Nemirseta atiteko Ordinui. 1422 m. kaimas tapo pasienio punktu. Nuo 1434 m. minima karčema, įsikūrė pasienio sargybos būstinė.
Nuo XVIII a. 2-osios pusės veikė pašto įstaiga, vadinta Immersatt. 1773 m. įsteigta pradinė mokykla, pastatytas vėjo malūnas. Nuo XIX a. 3-ojo dešimtmečio ėmė kurtis kurortas. Čia XIX a. pabaigoje pastatyti vasarnamiai, veikė viešbutis-karčema, pasienio muitinės punktas, gelbėjimo stotis. Vasarnamiai buvo pastatyti jūros pakrantėje, prie pagrindinio kelio stovėjo viešbutis, XX a. 1-ojoje pusėje vadintas Kurhauzu. Valstiečių sodybos išsidėstė į rytus nuo pagrindinio kelio - arčiau pasienio su Lietuva. Pakrantės ruožas XIX a. 1-ojoje pusėje užsodintas pušynais, kurie saugojo gyvenvietę nuo jūros vėjų.
Sovietmečiu Nemirsetos centre įsikūrė karinis dalinys, vasarnamiai nugriauti, Kurhauzas rekonstruotas, pastatytos kareivinės, gyvenamųjų namų kariškiams kompleksas. Nemirsetoje likęs rekonstruotas Kurhauzo pastatas.
1926 m. kaime gyveno 197 gyventojai. 1958 m. rugsėjo 29 d. Nemirseta prijungta prie Palangos.
Pavadinimo kilmė
Vietovės pavadinimas kilęs iš asmenvardžio Nemirair ir kuršių kalbos žodžio seta - „kiemas". Pavadinimą suteikė kuršininkai, gyvenę čia iki 1944 metų. XX a. 1-ojoje pusėje buvo vartojamas Nemerzatės pavadinimas. Dar ankstyvuoju sovietmečiu ji buvo žinoma kaip Nimerzatė, bet vėliau nusistovėjo Nemirseta.
Su vietovės pavadinimu yra susijęs žinomas vokiečių posakis „Nimmersatt, wo das Reich sein Ende hat" - „Nemirseta, tai vieta kur baigiasi Reichas (Vokietija)" (vok. nimmer - „niekada" + satt - „sotus", kaip aliuzija į didelį ekspansinį apetitą). Vietovė buvo šiauriausia Vokietijos gyvenvietė prieš Pirmąjį pasaulinį karą.
Fotografuota lapkričio mėn.
