Rugpjūčio vakarais vis anksčiau temsta, vis tyliau prieš miegą čirpia žiogai... Telieka vienas Senamiesčio Žiogas, kuris nuo pat vasaros pradžios iki pabaigos kviečia dainuojamosios poezijos ir ne tik gerbėjus į Ryšių kiemelį 837. Čia jie ir pasitiko šviesų rugpjūčio 21-osios vakarą ir pirmuosius priešpaskutiniojo festivalio renginio akordus bei spalvotais paklotėliais nuklojo senamiesčio plyteles palei sceną.
Pirmasis prieš susirinkusiuosius pasirodė jaunas bei perspektyvus atlikėjas Vytautas Kairys, dalinęsis keletu, šiluma ir nuoširdumu dvelkiančių, savo kūrinių, kurie visų susirinkusiųjų buvo pasitikti šypsenomis, o palydėti – plojimais.
Iškart po šio pasirodymo ant scenos suskambo grupės Arbata dainų akordai. Dvylikos metų sukaktį vasaros pradžioje atšventusi grupė, rudenį išleisianti naują albumą, Senamiesčio Žiogo scenoje pasirodė jau ne pirmą kartą. Kiemelio lankytojams ji gerai pažįstama, tad daugelis jų, stebėdami į scenoje šokčiojantį Andrių Zalieską, nejučiomis pritardavo grupės atliekamoms dainoms. Ir nieko nuostabaus, kad toks energijos proveržis, nuaidėjus paskutiniam stygų virptelėjimui, susilaukė gausių klausytojų plojimų.
Kildami iš savo vietų, pertraukos metu klausytojai stebėjo viso koncerto metu greta scenos įsikūrusią ir vaikų šurmulyje paskendusią Mažojo dailininko dirbtuvėlę, kurie mažiesiems muzikos mylėtojams surengė kūrybines tapybos dirbtuves, kiekvienas kiemelio svečias galėjo apžiūrėti jaunųjų menininkų parodą.
Nurimus pertraukos klegesiui, dangui pradėjus po truputėlį temti, scenoje pasirodė šeimyniškas dviejų talentingų teatro žmonių – Gedimino ir Ainio Storpirščių – duetas. Gediminas – teatro aktorius, dainų atlikėjas bei dainuojamosios poezijos žanro puoselėtojas, Ainis – teatro aktorius, į muzikos pasaulį kartu su tėvu įžengęs būdamas dar visai mažas. Po penkiolikos metų pertraukos jiedu vėl šypsosi scenoje, klausytojams primindami tuos laikus, kai priešais žiūrovus pasirodydavo dar tik keturmetis Ainis... Šis tėvo ir sūnaus tandemas ir šįkart žavėjo visus susirinkusiuosius, atlikdamas įvairias senas ir naujas dainas.
Paskutinysis ant scenos pasirodė gerai kiekvienam žinomas ir visam Lietuvos kultūros gyvenimui ypatingas žmogus – Kostas Smoriginas. Senamiesčio Žiogo scenoje šis aktorius, režisierius bei dainų atlikėjas pasirodo nuo pat pirmųjų šio festivalio metų, todėl kiekvieną kartą šiltai sutinkamas ir priimamas publikos. Juodai nusidažiusio rugpjūčio dangaus fone dainininkas atliko senų bei naujų dainų, kurios sudėtos į naujajį albumą, pavadintą Albumas.
Ir ant staliukų palengva įsižiebė žvakės, pūstelėjo vėsesnis vėjo gūsis, ir paskutinės Kosto Smorigino dainos žodžiai pakibo ore. Dar vienas jaukus vakaras po ūkanotu rugpjūčio dangumi klausant gyvos ir tikros muzikos – išsipildė...
