Atėjęs ruduo savaip sudėliojo vasaros pamėgtą tvarką – paukščiai po truputėlį kelia sparnus, vasaros vakarų šiluma gerokai atlėgo... Beliko tik skaidrus rugpjūčio dangus ir vienas kitas strykčiojantis žiogas. Dainuojamosios poezijos gerbėjų pamėgtas Senamiesčio žiogas rugsėjo 7-osios vakare suskubo atsisveikinti ir pasidžiaugti dar vieno – jau septintojo – sezono pabaiga, tad Ryšių kiemelis 837 paskutinį kartą prieš šaltuosius metų laikus instrumentų skambesys nuaidėjo Žiogo daina.
Pirmieji į sceną, pasipuošusią baltais paukščiais, pradėti šios dainos lipa folkloro ansamblis Ale va. Lietuviško folkloro dvasia alsuojantis jaunų žmonių kolektyvas, savo kūryboje maišantis džiazo, bossa nova bei reggae elementus, naudodamas įvairius instrumentus priverčia lietuvių liaudies dainas skambėti kiek kitaip. Festivalio scenoje šis jaunų žmonių kolektyvas pasirodo nebe pirmą kartą, tačiau lygiai taip pat šiltai kaip pirmąjį kartą jį pasveikina klausytojų plojimai ir besišypsantys veidai.
Antrieji scenoje rudens sveikinti lipa Baltojo kiro atlikėjai, šviesiu rokenrolo skambesiu nuteikiantys pačiam tikriausiam pozityvo pliūpsniui. Dainuojamosios poezijos mes negrojam..., – šypteli grupės lyderis Tautvydas Augustinas, tačiau kiekviena daina labai šiltai sutinkama žiūrovų. Pamažu temsta, ant staliukų įsižiebia žvakės, nuskamba paskutinė Kiro daina prieš pertrauką. Kažkas geria karštą arbatą ir klausytojai prie pat scenos apsigaubia jau rudeniniais paltais. Pertraukos metu grįžta vaikai su savo rankdarbiais iš Raganėlės Pipirinos kūrybinių dirbtuvių, o vyresni klausytojai gali apžiūrėti skulptūros darbų parodą.
Dangus visai juoduoja, kai ant scenos lipa gerai daugumai žinomas ir publikos mylimas Andrius Kulikauskas, šįkart kartu pakvietęs groti ir jauną atlikėją Justę Kazakevičiūtę. Naujos bei senos Andriaus dainos, šįkart atliekamos duetu, labai tinka atsisveikinimui su vasara. Iš scenos taip pat nuskambėjo ir kelios nuoširdumu dvelkiančios Justės autorinės dainos.
Paskutinis šį Senamiesčio žiogo sezoną scenoje pasirodo Andrius Kaniava, žinomas kone visiems – vieniems – kaip Keistuolių teatro aktorius bei režisierius, kitiems – kaip dainų autorius ir atlikėjas. Kartu su grupe – gitaristu Aleksandru Ten bei kompozitoriumi Sigitu Mickiu – pasirodęs atlikėjas kaip ir kiekvieną kartą šioje scenoje atlieka žinomas bei naujas dainas šypsodamas ir žvelgdamas į tolius.
Po pasirodymo jam ir visai Senamiesčio žiogo komandai skamba garsūs aplodismentai, ir galiausiai pro vartus klausytojai keliauja namo. Paskutinį kartą? Tik iki kitos vasaros, kai vėl bus žiogai, ir vienintelis žiogas Senamiestyje užgros dar vienos vasaros dainą.
