Festivalis Sūpynės šiemet minėjo aštuntus gyvavimo metus. Toks riebus metų skaičius festivalį įpareigoja pateikti kokybišką muzikinę programą, platų kūrybinių dirbtuvių ar kitos įdomios veiklos pasirinkimą, puokštę netradicinių virtuvių, geras higienos erdves ir jaukumą, tolygų namams. Vienintelis skirtumas – miegi palapinėje. Bilieto kaina į šį festivalį nuo pat pradžių nebuvo maža – vienas šimtas lietuviškų pinigų. Renginio vietoje – 130 litų, sekančią dieną – 100 litų, bilietas sekmadienį – 70 litų. Sumokėjus apvalią sumą tikiesi gauti tik geriausią produktą.
Festivalyje veikė keturios scenos. Pagrindinė scena savyje talpino vieną svarbiausių šiandienos Niujorko house meistrų Levon Vincent, šviežią techno talentą iš Olandijos Conforce, amerikietį Amir Alexander – tokie didieji šios scenos užsieniečiai. Čia taip pat grojo jaunas ir energingas Ba., visiems gerai pažįstamas Golden Parazyth, didįjį šeštadienio lietų lauk vijo Kamanių šilelis, o po lietaus pasirodė retam patikęs, bet dėl to ne blogesnis Šventinis bankuchenas. Bent kiek geriau Lietuvos elektroninės muzikos padange besidominčių akis traukė visada subtilių, tikslių ir gilių Lorano Vaitkaus ir Manto T, senų scenos prelegentų Moon Disco ir Pagalves, šviežiausio minimal.lt nario Split Pulse ir jaunos kompozitorės Umiko vardai.
Scena gražiausiai stovyklavietę virpino jau nusileidus saulei. Ten buvo galima išgirsti užsienio didžiuosius supikus: Boddika, Cain, Genda, Koloah, Thelem, Silent Dust, rusą Nocow. Garsūs lietuvių vardai: Deep Shoq, ,,Eternia Music“ galva Intakz, Jacques Gaspard Biberkopf & Brolis, brandų ir gilų dubstep grojantis Simao, Vaiper Despotin ne ką mažiau viliojo kilti į kalną ir naktį praleisti būtent šioje scenoje.
Trečioji scena grojo tik dieną ir visi dar gyvi po nakties dažnai be miego keliaudavo po skliautu klausytis jausmingas ir gilias melodijas dovanojančių Monkey Brothers, Tomas More, Alejandro Vivanco, maskvietės Anna Hanna, Gvido iš Partyzanų, Kasparo Stundžiaus. Gaila, kad muzika festivalyje neskambėjo visą parą, nors, atrodo, šios scenos įrengimo idėja būtent ir buvo tokia: užpildyti dieną muzika.
Visai netoli pagrindinės scenos, tačiau perėjus tiltelį ir užlipus stačiais laiptais į kalną, atrodo, patekus į visai kitą vietą, buvo įkurdinta kita scena. Kopti į kalną muzikos garsais kvietė Vatican Shadow, Cut Hands, Andre Uhl, Asterisms, švedų grupė Natten, jausmingas ir romantiškas Sina. Čia žibėjo ir daug lietuvių vardų – tų kitokių, ne minimalą grojančių, tų įdomesnių ir tų, kurių auksinis jaunimas nelabai supranta: teatrališki, gilūs ir eksperimentiški AVaspo, Audrius Ramuva, Girių Dvasios, dar labai jaunas, tačiau didžiulį potencialą ir jau patirtį scenoje turintis Justicious, S13 – kitiems galbūt pažįstamas iš savo tinklaraščio Secrethirteen.org. Krokodilui Genai ši scena patiko labiausiai, ji geriausiai atspindėjo tikrąsias senąsias Sūpynes. Kitos trys scenos nedaug kuo skyrėsi viena nuo kitos ir naktį keliaujant atrodydavo, kad pakeitei tik lokaciją, bet ne girdimą muziką. Už grojaraštį Gena skiria pusę pliuso.
Scenos, Krokodilo Genos vertinimu, atrodė kokybiškos, naktimis labai visaip spalvotai švietė ir akį traukė. Garso scenose per mažai taip pat nebuvo, o „Audioformos” vaikinai pasirūpino, kad šokant prie vienos scenos, džiaugsmo netrikdytų kitų scenų garsai, o ausyse grįžus į palapinę nei zvimbė, nei cypė – šaunuoliai, gaunate riebų pliusą.
Mano didžiulis ir riebus suvožtinis
Maisto pasirinkimas nebuvo didžiulis, tačiau kiekvienas galėjo rasti tai, kas patenkintų jo poreikius: buvo ir žalio maisto restoranėlis, keli ledų berniukai, tradiciniai festivalių blynai, makaronai (su tikrai per daug sojos), „Eat More Chicken“ vyrai, meksikietiškas maistas prie scenos Mažiau, kareiviška košė ir patys šauniausi festivalyje – ,,Meat Lovers Pub“ (festivalyje Pub tapo Camp) suvožtiniai.
Pažadėtų kūrybinių dirbtuvių – nė kvapo
Savo tinklapyje Sūpynės buvo pažadėjusios ,užimti kiekvieną dalyvio laisvesnę minutę, tačiau realybė buvo kiek kitokia. Festivalyje buvo „Uoga Uoga“ komanda, šeštadienio dieną pasiruošusi visoms norinčioms merginoms surengti dirbtuves – pačioms pasigaminti lūpų blizgį, tačiau kilusi didžiulė audra sugriovė ne tik gražius planus, bet ir „Uoga Uoga“ palapinę.
Labiau matomų kitų meninių dirbtuvių Krokodilas Gena nepastebėjo, tad galima daryti išvadą: jei visą dieną nenori gulėti prieš saulę, mirkti ežere ar neturi kitų idėjų kaip užsiimti savimi – tau gresia ilga ir nuobodi diena. Krokodilas balų už papildomas veiklas festivalio metu neskiria.
Pačių Sūpynių vieta – fantastiška. Palapinių miesteliai buvo keli, tad kiekvienas galėjo išsirinkti sau patinkančią vietą. Festivalio erdvė buvo labai palanki scenų išdėstymui – dvi ant skirtingų kalvų, viena – pagrindiniame lauke ir dienos scena netoli didžiosios scenos. Patį festivalį rasti taip pat nebuvo sunku. Mišką supo ežeras, paplūdimiai buvo įrengti keliose vietose, rytą buvo galima pradėti šokant į ežerą..., jei sugebėsi „perlipti save“ prieš perlipant šiukšles krante. Krokodilas festivaliui duoda pliusą už parinktą festivalio mišką.
Nori į festivalį? Lukterk šešias valandas
Gena norėtų išskirti kelias festivalio problemas ir jų neišsprendimą. Daug ką suerzino ilgas laukimas prie įvažiavimo į festivalį. Pralaukti ketvirtadalį paros didžiulėje automobilių eilėje ir tik šeštadienio paryčiais įvažiuoti į renginio zoną malonumas menkas. Ypač kai bilietas yra pirktas ne dviems dienoms, o visoms trims. Dalis žmonių tiesiog paliko savo automobilius šalia kelio ir dar valandą pėsčiomis pėdino iki festivalio.
Dar viena festivalio bėda – šiukšlės. Nors festivalis bendradarbiavo su ,,Darom“ komanda, dalino šiukšlių maišus už piniginį užstatą ir grasino kelių dešimčių litų baudomis mėtantiems šiukšles bet kur – tai nepasiteisino. Normalu, kad festivalio teritorija saulę pasitinka ganėtinai apšnerkšta, tačiau taip pat normalu, kad paryčiais savanoriai saulę pasitinka rinkdami tai, ką pametė festivaliautojai. Pastarojo dalyko nebuvo – šiukšlės pasitiko ir vidurdienį iš miego pakirdusius festivaliautojus.
Turbūt labiausiai nuvylė pagrindinis paplūdimys, į kurį norint įlipti, pirmiausia, reikėjo perlipti šiukšles: nuo vienkartinių stiklinių iki vyno butelių. Išvažiuojant iš festivalio namo, buvo galima susigrąžinti savo užstatą pridavus šiukšlių maišą ir žaliąjį lipduką. Ne visiems tai buvo lemta padaryti – prie šiukšlių pridavimo posto turėję budėti žmonės pusvalandžiui išeidavo ,,išsikeisti pinigų“, ,,surasti pamainą“, ,,nusipirkti maisto“ ir pan. Dalis žmonių tiesiog numodavo ranka – svarbiau nepavėluoti į traukinį nei atgauti pitaką. Didžiulis minusas. Ypač prisimenant bilietų kainas. Dar pridedant automobilio stovėjimo kainą (30 litų, jei nori būti nuo penktadienio), o jei atvažiavai su automobiliniu nameliu – mokėk dvigubai. Žinot, kuo tai kvepia? Komercija.
Pratęsiant šiukšlių temą galimą kalbėti apie higienos erdves. Dušų nebuvo – buvo ežeras, vadinasi nusiprausti buvo kur. O ir oras labai smarkiai neskalbė. Tačiau tualetai… Sūpynės suklupo ties šia nuo-la-ti-ne problema – tualetai buvo siaubingai, tragiškai. Kai kuriose kabinose labai nedaug trūko iki lankytojo tikslo – pilno mėnulio apraitymo aplink kraštą. Pusę balo atimam.
Apsaugos darbuotojai buvo, savo darbą dirbo, automobilius prie įvažiavimo tikrino (juk dėl to ir įvažiavimą festivaliautojai pasiekė tik po ilgo laukimo). Naktį gal ir nebe taip atidžiai, bet žmogiškas supratimas – nuovargis. Už apsaugą – pliusas. Visi juos matė, bet festivaliautojai ir apsaugos darbuotojai vieni kitiems netrukdė.
Pseudohipsteriai ir divos iš auksinio jaunimo pasaulio
Festivalio nuotaikai, atmosferai ir įvaizdžiui didžiulę įtaką daro patys festivalio lankytojai. Vienas Krokodilo Genos draugas tik palikęs saugų automobilio vidų greitai gavo į nosį tiesiog už tai, kad ėjo, kitai merginai skarele prisidengęs vaikinas trenkė per kepurę turbūt tiesiog todėl, kad kepurė turi snapelį. Nė viename festivalyje nėra laukiami marozai – niekas nežino kokios yra jų problemos, bet jie visada siūlo jomis dalintis.
Sūpynėse Gena pastebėjo fenomeną – užsislaptinusius marozus. Jie atrodė kaip urbanistiniai hipsteriai, daugelis nevilkėjo treningų ir netgi dėvėjo šešių siūlių kepuraites, tačiau užtekdavo jiems praverti burnas ir visa skaudi tiesa tiesiog liejosi keiksmažodžių upėmis. Merginos, viduryje miško tepančios sau ant veidų makiažo pagrindus ir raudonus lūpų dažus…
Kiekvienam savo, džiugu, kad jų dirbtinių blakstienų nuo tiltelio nenuplovė kiti besipliuškenantys ežere. Šiukšlės, dėl kurių Krokodilas Gena taip grūmojo renginio organizatoriams, atsiranda juk žmonių dėka. Patys festivaliautojai leidžia sau „kur stoviu ten ir metu“ principu atlaisvinti rankas nuo tuščių vienkartinių stiklinių. Krokodilas Gena skiria pusę balo už tą dalį žmonių, kurie, jo akimis, buvo teisingi.
Sumuojam balus: 5,5 / 9
Krokodilas Gena rekomenduoja: praplėsti muzikinę amplitudę. Arba kam tos keturios scenos, jei trys iš jų yra identiškos? Šiemet festivalyje buvo itin daug vagysčių. Tai, vėlgi, priklauso tik nuo žmonių, kurie atvažiuoja linksmintis. Tad gal Sūpynės jau tapo mainstreamu – važiuoju ir aš, nes važiuoja visi? Nesvarbu, kad nieko sau aš ten nerasiu, nes man patinka rusiška muzika, bet gal gerų batų prie palapinių rasiu? Arba kelias kožas palapinėse? Smagu, vienok. Žinoma, reikėtų sutvarkyti tualetų eiles bei stiprinti savanorių pajėgas šiukšlių rinkime. Taip pat reikėtų geriau apgalvoti kūrybinių dirbtuvių buvimą festivalyje bei išspręsti įvažiavimo į festivalį problemą.
