Psichologai įvairiais tyrimais įrodė: būti laimingam saulėtą dieną lengviau, saulė – pats geriausias vaistas nuo blogos nuotaikos. Dėl ultravioletinių spindulių, smegenų ląstelėse ima gamintis vadinamasis laimės hormonas – serotoninas. Jis suteikia džiaugsmo ir žvalumo pojūtį bei stiprina imunitetą. Saulei veikiant odą, joje formuojasi vitaminas D. Pastarasis reguliuoja mineralinių medžiagų apykaitą, stiprina kaulus ir dantis. Tačiau saulės spinduliai odai gali būti ir žalingi. Kada ir kodėl? Ar vien tik jie gali nudeginti, kaip nors kitaip suerzinti odą? Ką reikėtų atminti? Naudingais patarimais dalijasi gydytoja dermatologė bei vaistininkė.
Kaltininkas – saulė
„Veikiant kaitriems saulės spinduliams oda, jei ji nėra apsaugota, sausėja, sensta, storėja“, – tvirtina Onkologijos instituto dermatologė Julija Mozūraitienė. Anot gydytojos, odoje atsiranda naujų raukšlių ir pagilėja esamos, keičiasi odos pigmentacija, o žalingi ultravioletiniai saulės spinduliai sudaro palankias sąlygas rastis ir vystytis odos augliams. Kad ir kaip to nenorėtume, šie odos pokyčiai vystosi nepastebimai ir dažnai lieka visam laikui. Siekiant apsisaugoti nuo neigiamo saulės poveikio, pasak J. Mozūraitienės, svarbu atminti keturis svarbius dalykus: deginimosi saiką ir laiką (apie vidurdienį bei dar kelias valandas po jo saulė būna pati kaitriausia), tinkamą aprangą (saulės spinduliai odą pasiekia net tuomet, kai nesideginame; odą geriausiai apsaugo šviesūs drabužiai iš natūralaus pluošto audinių, taip pat būtina dėvėti galvos apdangalus ir saulės akinius), pakankamą skysčių kiekį bei specialią apsauginę kosmetiką (apsaugos nuo saulės faktoriaus dydis žymimas skaičiumi ir raidėmis SPF – kuo jis didesnis, tuo ilgiau galima būti saulėje). „Saulės nudeginta oda būna paraudusi, peršti, vargina nemalonus deginimo jausmas, oda gali patinti. Jei nudegimas nestiprus, minėtieji nemalonūs pojūčiai praeina gana greitai, oda nupleiskanoja, nusilupa. Tačiau taip nudegus odą, patartina kurį laiką vengti saulės. Priešingu atveju oda gali nudegti dar intensyviau, nudegusiose vietose gali atsirasti pūslelių. Sunkiais atvejais gali būti jaučiamas bendras silpnumas, šaltkrėtis, galvos skausmas. Po nudegimo odoje gali atsirasti įvairių pigmentinių dėmių“, – tvirtina J. Mozūraitienė.
Gydytojai antrina ir vaistininkė Zita Janušauskienė. Ji pataria, kaip sušvelninti saulės nudegimų žalą. „Pabuvus saulėkaitoje, odą rekomenduojama nuprausti po dušu, patepti specialiu kremu, skirtu naudoti po deginimosi. Tokio kremo sudėtyje paprastai yra antioksidantų, vitaminų, drėkinamųjų medžiagų, kurios odą nuramina, atvėsina, sudrėkina. Ypač efektyviai nudegusią odą gydo priemonės su pantenoliu. Ši medžiaga tonizuoja, minkština odą, apsaugo ją nuo uždegimų ir alerginių reakcijų, malšina sudirginimą, regeneruoja pažeistą epidermį“, – pasakoja vaistininkė. Anot Z. Janušauskienės, saulės nuvargintą odą svarbu drėkinti ir iš vidaus – gerti daug skysčių: vandens, žaliosios arbatos, natūralių sulčių.
Kaltininkas – vaistai ir augalai
Anot dermatologės J. Mozūraitienės, tiesioginiais saulės spinduliais vasarą ypatingai atsargiai turėtų lepintis tie, kas tuo metu vartoja tam tikrus vaistus, pavyzdžiui, antibiotikus, psichotropinius preparatus, vitamino A derivatus, nuskausminamuosius. Priešingu atveju galimos įvairaus sudėtingumo fototoksinės arba fotoalerginės reakcijos. Nepageidaujamas reakcijas gali sukelti ne tik geriami vaistai, bet ir vietiškai naudojami tepalai.
„Fototoksines reakcijas gali sukelti ir nemažai augalų. Fitofotodermatitas – tai odos uždegimas, kurį sukelia saulės spindulių ir augalinės kilmės cheminių medžiagų sąveika. Odos pažeidimas atsiranda po kontakto su augalais, veikiant saulei. UV spinduliai suaktyvina augaluose esančias daleles furokumarinus, kurie ir sukelia odos pažeidimą. Vaistų ar augalų sukeltoms fototoksinėms reakcijoms būdingas odos perštėjimas, paraudimas, patinimas. Taip pat odoje gali susidaryti pūslių ir erozijų“, – teigia medikė.
Kaip sau padėti tokioje situacijoje? „Pažeistą odą būtina kruopščiai nuplauti vėsiu vandeniu bei saugoti nuo saulės. Raminamai veikia šalti ramunėlių bei mėtų nuoviro kompresai. Reikalui esant kartais gali tekti vartoti specialius antialerginius vaistus ar tepalus“, – pataria vaistininkė Z. Janušauskienė.
J. Mozuraitienė atkreipia dėmesį, kad vasarą, veikiant saulės spinduliams, nepageidaujamas odos reakcijas gali sukelti citrinos (ypač Laimo sultys), salierai, krapai, pastarnokai, morkos, petražolės, rūtos, vaistinė dirvuolė.
Kaltininkas – netinkamai naudojama kosmetika
Dermatologės J. Mozūraitienės teigimu, ypač daug žalos gali pridaryti parfumerijos priemonių naudojimas prieš ruošiantis į paplūdimį. „Saulės spinduliai kvepalais ar dezodorantu papurkštas vietas dažniausiai paženklina smulkesnėmis ar stambesnėmis rusvomis dėmelėmis. Kvapiosios medžiagos gali sukelti foto-alergines reakcijas, odoje gali atsirasti įvairūs bėrimai, oda gali parausti, niežėti ir dilgčioti. Panašią odos reakciją į saulę gali sukelti ir rutuliniai dezodorantai – antiperspirantai.
Saulėtuoju periodu nerekomenduojama naudoti kremų ar losjonų su vaisių rūgštimis, jie taip pat gali padidinti odos pigmentaciją. Iki rudens derėtų pamiršti ir kai kurias grožio procedūras, kurių metu įvairiais būdais (lazeriu, šviesos spinduliais ir pan.) šalinami kokie nors dariniai: apgamai, karpos, išsiplėtusios kraujagyslės, pigmentinės dėmės. Rezultatai tokiais atvejais gali būti priešingi nei tikimasi, ypač jei minėtą odos plotelį neilgai trukus „paglosto“ saulės spinduliai – o kad taip atsitiktų netgi nebūtina gulėti paplūdimyje ir degintis. Minėtų grožio procedūrų „apdorotos“ odos vietos gali išbalti (hipopigmentacija) ar dar labiau patamsėti (hiperpigmentacija)“, – tvirtina gydytoja.
Vaistininkė pastebi, kad vasarą reikėtų stengtis naudoti kuo mažiau kosmetikos. „Priemones geriau rinktis tokias, kurios savo sudėtyje turi kuo mažiau kvapų, kitų alergizuojančių medžiagų: konservantų, parabenų. Apskritai, saulės voniomis rekomenduojama lepinti tik švarią odą, savaime suprantama, prieš tai ją patepus specialia apsaugine kosmetika“, – pataria Z. Janušauskienė.
