Pirmoje temos apie abortus dalyje „Abortai Lietuvoje (1): kokio amžiaus moterys ir kodėl renkasi nutraukti nėštumą, kokią pagalbą jos gauna ir kokios trūksta?“ apžvelgėme statistiką ir vyraujančią situaciją: priežastis, dėl ko moterys ryžtasi nutraukti nėštumą, kokio amžiaus moterys dažniausiai darosi abortą, su kuo jos susiduria po to – lauktu palengvėjimu ar emocine, psichologine krize, kokia pagalba reikalinga moteriai, kuri sprendžia tokią savo gyvenimo dilemą, ir kokios pagalbos moterims trūksta valstybės mastu?
Antroje dalyje kalbėsime apie Lietuvoje įteisintą nėštumo nutraukimo būdą – chirurginį, gresiančias komplikacijas po aborto, ar abortas gali tapti priežastimi, kad moteris daugiau nebegalės pastoti, kas yra medikamentinis abortas, leidžiamas daugumoje Europos šalių, bet neįteisintas Lietuvoje, ar jis išties saugesnis už chirurginį, kokią žalą gali atlikti savavališkai atliktas toks nėštumo nutraukimas ir kas gresia asmeniui ar įstaigai, abortą atlikus nelegaliai?
Kiekvienas atvejis svarstomas gydytojų konsiliume
Nėštumo nutraukimo operacijų atlikimą Lietuvoje reglamentuoja sveikatos apsaugos ministro 1994 m. išleistas įsakymas „Dėl nėštumo nutraukimo operacijos atlikimo tvarkos“, kuriame nurodyta, kad, moteriai pageidaujant, nėštumą leidžiama nutraukti iki 12 savaičių, jei nėra šiai operacijai kontraindikacijų: ūmių ir poūmių genitalijų uždegimų, ūmių ir poūmių kitos lokalizacijos uždegimų, ūmių infekcinių ligų.
Nėštumo nutraukimo operaciją leidžiama atlikti tik išgydžius šias ligas. Visais atvejais nėštumas gali būti nutraukiamas tik ligoninės ginekologijos skyriuje.
Didesnį kaip 12 savaičių nėštumą leidžiama nutraukti, kai jis gresia moters gyvybei ir sveikatai. Ilgesnis nei 12 savaičių nėštumas pagal medicinines indikacijas nutraukiamas Vilniaus ir Kauno perinatologijos centruose.
Su jo nutarimu, kad nėštumą reikia nutraukti, turi sutikti ir pati moteris, pageidautina – ir jos partneris, bei jį pasirašyti, nes čia negali būti jokios prievartos.
Higienos instituto duomenimis, 2019 m. buvo atlikti 6436 abortai, iš jų 3196 – dirbtiniai. 50,3 proc. abortų priežastis buvo negimdinis nėštumas (nėštumas, kuris vystosi ne gimdos ertmėje (kiaušintakyje, pilvo ertmėje, kiaušidėje, rudimentiniame gimdos rage), savaiminis persileidimas ir kiti abortai, 46,8 proc. – moters noru atlikti abortai, 2,9 proc. – abortai, atlikti pagal medicinines indikacijas.
Taigi, be asmeninių priežasčių negimdyti, abortai moterims atliekami ir dėl tam tikrų medicininių indikacijų. Minėtame sveikatos apsaugos ministro įsakyme pateikiamas ir sąrašas ligų bei būsenų, kurios gali būti grėsmingos nėščios moters ir vaisiaus gyvybei bei sveikatai. Į šį sąrašą patenka apie šimtas infekcinių, parazitinių, onkologinių, endokrininių, kraujotakos sistemos, įgimtų, paveldimų, psichinių ir kitų ligų.
Regioninės Telšių ligoninės Akušerijos-ginekologijos skyriui vadovaujantis gydytojas akušeris-ginekologas Tomas Lūža teigė, kad per tiek metų (nuo įsakymo išleidimo) daug kas pasikeitė tiek diagnostikos, tiek ligų gydymo atžvilgiu ir paaiškino, kad nustatytas ligų sąrašas nereiškia, jog moteriai iškart gresia abortas. Pasak gydytojo, kiekvienas atvejis yra individualus ir svarstomas gydytojų konsiliume, kurį dažniausiai sudaro akušeris-ginekologas, genetikas, tam tikros ligos, kuria serga moters, specialistas.
„Yra tam tikras ligų sąrašas, kai dėl medicininių indikacijų būtų galima nutraukti nėštumą. Tai yra tam tikros vaisiaus ligos, patologijos, apsigimimai, dėl kurių vaisius neišgyventų, arba tam tikros grėsmės moters sveikatai dėl jos ligų ir nėštumas pablogintų jos būklę ar net grėstų gyvybei. Bet tikrai nėra taip, kad, jei moteris serga sąraše esančia liga, jai iškart daromas abortas.
Tarkime, cukrinis diabetas yra viena šio sąrašo ligų, bet juo sergančios moterys kuo puikiausiai pagimdo. Dažnai būna bėdų ir komplikacijų nėštumo metu, bet tai tikrai nereiškia, kad reikia neleisti moteriai gimdyti. Bet kuriuo atveju, tai svarsto ir sprendžia gydytojų konsiliumas. Su jo nutarimu, kad nėštumą reikia nutraukti, turi sutikti ir pati moteris, pageidautina – ir jos partneris, bei jį pasirašyti, nes čia negali būti jokios prievartos. Jei moteris nesutinka, abortas nėra atliekamas“, – paaiškino akušeris-ginekologas T.Lūža.
