Alytaus žydų istorijos – apie Nepriklausomybės kovas, kino teatrus, „namą su liūtukais“ ir padalintą miestą

Tarpukariu sklandė žinia – Alytus tai alėjų kraštas. Šeštas pagal dydį Lietuvos miestas išsiskiria ne tik alėjų gausa, tačiau ir unikalia istorine raida, lėmusia skirtingų alytiškių, taip pat ir žydų, bendruomenių kūrimąsi. Tie, kurie prieš tai niekada nesilankė Alytuje, neretai nustemba sužinoję, jog egzistuoja ne vienas, o netgi du Alytūs – Pirmasis ir Antrasis.
Vienas iš Vilniaus gatvėje stovinčio namo liūtukų
Vienas iš Vilniaus gatvėje stovinčio namo liūtukų / Karolinos Savickytės nuotr.

Pasak Alytaus kraštotyros muziejaus istoriko Vilmanto Dunderio, tokią skirtį kadaise nulėmė 1795 m. vykęs III ATR padalijimas, kurio metu Lietuvos teritorija atiteko Rusijos imperijai ir Prūsijos karalystei.

Valstybinė siena išvesta Nemuno upe, o miestas padalintas: jo dešinioji pusė atiteko Rusijos imperijai, kairioji – Prūsijos karalystei.

Taip atsirado Pirmojo – priklausiusio Vilniaus gubernijai – ir Antrojo – Augustavo, o vėliau Suvalkų gubernijai – priskirto Alytaus pavadinimai. Žmones, gyvenančius skirtingose upės pusėse, skyrė valstybinė kalba, įstatymai, netgi kalendoriai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis