Beveik 30 metų išminuotoju dirbantis „Aro“ pareigūnas Tomas (vardas redakcijai žinomas – aut. past.) sako, kad žmogus, niekada nematęs, kas lieka po sprogimo, nesupras sprogmenų pavojaus taip, kaip kasdien su tuo susiduriantys profesionalai. Paneigęs gandus, kad „Aro“ pareigūnų artimieji nežino, kuo jie užsiima, vyras ragina pagalvoti apie išminuotojo darbą, mat šios profesijos žmonių Lietuvoje labai trūksta ir nuolat ieškoma naujų darbuotojų.
Apie tai, kodėl negalima namie laikyti sprogmenų imitacijų, kaip atpažįstami savadarbiai sprogmenys, apie ką mums meluoja filmų kūrėjai ir suvokimą, kad šiandien vos nemirei – iš pirmų lūpų tik 15MAX skaitytojams.
– Kokiais būdais nukenksminami sprogmenys, kaip tai vyksta?
– Būdų yra daugybė. Rečiausiai naudojamas, bet itin populiarus filmuose, vadinamasis rankinis išminavimas. Tai išminavimas, kai pats išminuotojas turi atlikti veiksmus prie pat sprogstamojo užtaiso, rizikuodamas savo gyvybe. Bet kuo toliau, tuo labiau tobulėja ir išminuotojai, ir įranga, tad mes stengiamės viską atlikti nuotoliniu būdu, kad kuo mažiau būtų rizikuojama išminuotojo sveikata ir gyvybe.
