„Neee, norėčiau dar“, – nusikvatojo Aurimas Valujavičius 15min paklaustas, ar dar nesinori namo. Nebuvo nė dienos per šias 120 dienų, kad Aurimui būtų šmėkštelėjusi mintis: o gal jau gana? „Juk įgyvendinu savo svajonę!“ – toks jo pats paprasčiausias, bet viską paaiškinantis atsakymas.
15min apie visus savo nuotykius – susidūrimą su Rumunijos pasieniečiais nelegaliai kirtus sieną, plaukimą šliuzais ar net ėjimą pėsčiam upe, neramią naktį antrai pagal ilgį Europos upei per potvynį tiesiog kylant akyse, problemas Ukrainos pasienyje ir aptiktą net vietinių nematytą gyvūną – Aurimas pasakojo jau plaukdamas nuo Juodosios jūros Dunojumi aukštyn, prieš srovę.
„Dabar jau esu kiek pavargęs, nes kelintą dieną plaukiu prieš srovę. Po 9–10 valandų kasdien „kapoju“, o greitis 2–3 km per valandą. Pėstute greičiau! O ir negaliu net paleisti irklo iš rankų, srovė iškart neša atgal. Ką nuirkluoju per pusvalandį, per kelias minutes galiu prarasti“, – paskutinius kelionės baidare iššūkius vardijo Aurimas.
Nors kalbėjo apie nuovargį, kuris aplankė tik dabar, paskutinėmis 4 mėnesius trukusio žygio baidare dienomis, bet balse – džiaugsmas, pasididžiavimas savimi, o visą pokalbį lydėjo optimizmu nuolat trykštančio Aurimo juokas. Nei pandemija, nei nesklandumai to iš jo neatims.
Kelionės, prasidėjusios ties Dunojaus ištakomis Vokietijoje, planą eigoje teko šiek tiek keisti. Visgi ne dėl COVID-19, kaip galėtų pasirodyti, o dėl sienų kirtimo biurokratinių niuansų. Susidūrus su problemomis Ukrainos pasienyje, jam teko ir pergalvoti, kaip Dunojumi pasiekti Juodąją jūrą.
Ne tik pasiekė tikslą, bet ir visą maršrutą kruopščiai fiksavo, aplinkinių parašais tvirtino savo buvimo vietą. Visa tai – tam, kad būtų oficialiai registruotas Lietuvos plaukimo su baidare rekordas.
5 valandos su pareigūnais
Aurimas tik kelionės pradžioje yrėsi Šengeno erdvei priklausančiose valstybėse, kur sienų kirtimas yra paprastas net ir pandemijos aplinkybėmis. Tačiau Kroatija, Serbija, Bulgarija, Rumunija, Moldova, Ukraina kelia daugiau sąlygų. Kaskart kertant sieną reikia iš vienos valstybės išsiregistruoti ir kitoje įsiregistruoti.
Vieną kartą jam praleidus svarbų etapą, teko ir ne itin maloni patirtis aiškintis pareigūnams. „Atplaukiau į Rumuniją, o buvau dar prisiregistravęs Serbijoje. Mane „supakavo“ rumunų policija, nuvežė į postą, buvo labai daug diskusijų... Viskas truko penkias valandas“, – pasakojo Aurimas.
