Svarbūs kūrinio aspektai:
- Veikėjai (net Dievas) negali atsiplėšti nuo skurdžios aplinkos, kuri juos virškina. Skurdi aplinka yra pilnavertė „aktorė“, būtent todėl režisieriui taip svarbu fiksuoti jos siunčiamus signalus. Dėl mažo biudžeto menininkas buvo priverstas taupyti apšvietimo sąskaita (nes tokios paslaugos brangiausiai kainuoja), todėl filmas skiriasi nuo holivudinės produkcijos, kur šviesa išskiria figūras iš fono. Čia figūros fone paskęsta;
- Bandymas pradėti gyventi normaliai, tradiciškai veikėjams kelia ne ramybės jausmą, o egzistencinį siaubą.
- Visa esmė — nejaukiose pauzėse, žodžiai tariami tik tada, kai kalbėti reikalauja aplinkybės. Kinas nėra teatras, kuriame tokios pauzės būtų prabanga, nes žiūrovas iš tolo negalėtų pajusti subtilių niuansų;
- Emocijos išgyvenamos ne viduje, bet išorėje. Emocijų lygį simbolizuoja srovės: elektros, vandens srovė radiatoriuje, kraujo srovė iš nosies. Visi komunalinių paslaugų vamzdžiai ir linijos režisieriaus visatoje yra tuneliai į pragarą. Mintys vizualizuojamos kaip frazių burbulai komiksuose, tik čia jos pateikiamos kaip gigantiški spermatozoidai;
- Dievas režisieriaus visatoje yra patyręs profesinę traumą (nes nebesuvaldo visatos), velnias yra moteriškos giminės (ragana), o pragare linksmai groja vargonai;
- Moterys lemia likimus. Vyras žudo apsigimusį kūdikį, bandydamas „išsilaisvinti“ iš rūpesčių, bet negali pabėgti nuo moterų: net pragare turės su ragana šokti amžinai;
- Filmo atmosferą sukuria ne tik vaizdas, bet ir puikūs garso efektai, kuriais rūpinosi pats D.Lynchas.
Filmo siužetas gana paprastas: veikėjas merginai užtaiso vaiką ir ji pagimdo apsigimusį kūdikį. Motina neištveria sunkumų ir palieką atžalą rūpintis vyrui. Šis irgi nenori aukotis, nužudo vaiką ir iš realybės pragaro pabėga į dvasinį.
