Geriausia proga patirti vietinių gyvenimą pasitaikydavo tada, kai jie pasikviesdavo mus į namus ar darbą, išrinkdavo restoraną ar kitą susitikimo vietą. Tai būdavo netikėta, egzotiška, o kartais nejauku. Pavyzdžiui, vakarienė trankiame naktiniame klube, kur negirdi net savo minčių, o ką jau kalbėti apie pašnekovą... arba arbata vietnamietės draugės namuose, kur jos vyras įvažiuoja į svetainę mašina (nes ten ji laikoma) ir, užuot pradėjus pokalbį, įjungiamas plačiaekranis televizorius…
Kita proga patirti vietinių gyvenimą yra vietnamiečių vestuvės. Į jas kvietimą gavome net triskart. 2012 metais vestuvių Vietname, o ir visoje Azijoje, buvo kaip niekada daug. Viena esminė priežastis: Kinų kalendorius bei tų metų simbolis – Drakonas. Azijiečiai tvirtai tiki, kad tai palankiausi metai susilaukti vaiko. Artėjant Drakono metams, jaunimas atidžiau pradeda žvalgytis antrosios pusės, tėvai labiau spaudžia savo nesusitupėjusius vaikus, gimdyvės netelpa į gimdymo namus, o vaikų gimstamumas Drakono metais – rekordinis.
Vestuvės Vietname susideda iš dviejų, o kartais trijų dalių. Pirma dalis vyksta pirmoje dienos pusėje nuotakos, paskui – jaunikio namuose, šeimos rate. Antra dalis – vakarinė puota, skirta giminėms, draugams, kolegoms ir tėvų pažįstamiems. Trečia dalis – kuklesnė puota, organizuojama, jeigu vienas iš jaunųjų gyvena kitame mieste, į ją sukviečiami tėvų kaimynai.