Tailande tikrai būsite pavadinti farangu. Taip atsitiks, kai atiduosite nesuvalgytą porciją papajų salotų, nes per aštru. Arba kai paprašysite mangų, bet nenorėsite lipnių ryžių (didelė klaida, nes, kaip minėjau, khao niaow ma muang – pats skaniausias desertas!). Arba kai dešimt minučių skaičiuosite nepažįstamus batus. O jei užklysite į kaimą, jums iš paskos seks dešimt pusplikių vaikų ir šauks farang, farang. Tada tikrai bus aišku, kad šis žodis reiškia „užsienietį“, „vakarietį“ arba tiesiog „baltaodį“.
Mes visi azijiečiams atrodome vienodi, kaip ir jie mums. Reikėjo laiko, kad pradėtume skirti tajus nuo khmerų ar birmiečių… Tipinis farangas čia reiškia: baltaodis raudonkaklis vakarietis, turtingas, nes Tailande tokie yra visi, galintys skirti pinigų lėktuvo bilietui. Tai taip pat reiškia: įžūlus arba stačiokiškas ir garsiai kalbantis. Įsivaizduoju, kaip gidams paskausta galvas nuo tų garsiakalbių turistų, manančių, kad yra labai draugiški ir šaunūs.
Farangų Bankoke yra visokių. Turtingųjų, kad juos kur velniai griebtų, teleportuoti gyvenimai dar prabangesni nei gimtojoje šalyje: didžiuliai vėsūs namai, kuriuose sukinėjasi kambarinės ir auklės, nuosavi vairuotojai ir mašinos su kondicionieriais. Šitie turtuoliai dirba didelėse komanijose ir vakarieniauja prancūziškuose restoranuose.
Mūsų draugo prancūzo Fredericko dėdė yra pensininkas, užsiimantis kokosų verslu. Mes taip jį ir vadiname – Kokosų Vyrukas. Jis gyvena Bankoko centre, dideliame prabangiame penthauze su nuosavu liftu, terasomis ir panoraminiu vaizdu į Bankoko centrą.
