„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Homoseksualumas Japonijoje: kad oficialiai taptų šeima – vyresnis partneris įsivaikina jaunesnį

Pirmoje straipsnio dalyje aptarėme kelis svarbius homoseksualumo aspektus Edo (1608–1868 metais) laikotarpio Japonijoje. Įteisinti ir visuotinai priimti homoseksualūs vyrų santykiai samurajų bei budistų kastose buvo norma, o atsitiktiniai lytiniai santykiai su kitais vyrais buvo dažnas reiškinys vyro japono gyvenime. Žinoma, toli gražu ne visi japonai buvo biseksualūs ar homoseksualūs. Šioje dalyje toliau nagrinėsiu, kodėl senovės Japonijoje taip laisvai buvo žiūrima į tokio tipo santykius ir kodėl tas požiūris kardinaliai pasikeitė vesternizacijos proceso metu.
Japonai
Japonai / 123RF.com nuotr.

Pirmąją šio straipsnio dalį skaitykite ČIA.

Požiūris į moterį ir homoseksualumą

Kaip jau tikriausiai aišku, Japonijoje požiūris į homoseksualumą Edo (1608–1868 metai) laikais buvo visai kitoks nei kad Lietuvoje dabar. Labai gaila, tačiau prieš kelis šimtus metų gyvenę japonai, atrodo, kur kas labiau šiuo klausimu pažengę nei mes. Visuomenėje nebuvo jokio priešiško nusistatymo, persekiojimo, agresijos, nukreiptos prieš homoseksualius asmenis. Iš esmės norint suprasti šį požiūrį ir apskritai platų homoseksualių ar biseksualių santykių paplitimą, svarbu suvokti kultūrinius ir religinius tautos mentaliteto elementus.

Šintoizmą – etninę Japonijos religiją galima vadinti tam tikra pagonybės forma. Japonai tiki, kad visa, kas gyva, yra ir vienio dalis, dievybė. Miškas, upė, ežeras, jūra, didelis riedulys, senas susisukęs medis, protėvių dvasios – visa aplink yra gyva ir dažniausiai siejama su gamtos gaivalais. Aišku, šintoizmas turi ir dievų panteoną.

123RF.com nuotr./Ise šventykla, skirta pagrindinei šintoizmo dievybei – Amaterasu
123RF.com nuotr./Ise šventykla, skirta pagrindinei šintoizmo dievybei – Amaterasu

Šintoizme moters vaidmuo yra svarbus. Senovėje šioje šalyje netgi vyravo matriarchatas, nes tikrai aišku, kad ją valdė imperatorė, o tuo pačiu ir šamanė – religinė lyderė, o ne imperatorius. Tačiau Japonijoje tuo pat metu veikė ir kita religija – budizmas. Dvi religijos vienu metu gali skambėti keistai, tačiau čia japonai nemato jokios problemos (mes galėtume irgi pasimokyti apie religijų pliuralizmą ir gebėjimą sugyventi kartu).

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“