Garsiai rėkiama, bet nieko nedaroma
– Prieš 6 metus mestelėjote tokią frazę: „Trumpai kirpti plaukai tinka nebent automobilių varovams arba Gariūnų berniukams“. Tuo metu piktesnių veidų trumpais plaukais centre buvo tikrai daugiau nei dabar. Ar po tokių aštrių savo komentarų nebijodavote sulaukti neigiamos skustagalvių reakcijos?
– Niekados nieko nebijojau. Kuo drąsiau šneki, tuo geriau aplinkiniai mato, kad esi ne iš kelmo spirtas. Ko man bijoti?.. Juk deklaruojame, kad esame labai europietiška, laisva ir demokratiška šalis. Ar tokiu atveju aš negaliu sakyti, ką noriu? Tegu žmonės galvoja bet ką. Aš esu menininkas ir galiu šnekėti, kas šauna į galvą.
Atėjo laikai, kai gesinami visi, kurie nebijo kalbėti garsiai. Mus supa daug prisitaikėlių ir dviveidžių. Visiems taikomi dvigubi standartai. Pavyzdžiui, dėl koronaviruso valdžia nepadeda nei verslininkams, nei menininkams.
Mano draugai Vokietijoje turi verslą. Jie nustebo, kai savo sąskaitoje pamatė pinigus. O pas mus tik žadama, kad visko bus. Tačiau valdžia neremia mūsų verslo. Vietoje to nusprendžiama pinigus padalinti pensininkams. Man, piliečiui, kyla daug klausimų. Verslui nepadedama, garsiai rėkiama, kad viskas žlunga, kad reikia kultūros projektų, bet realiai nieko nedaroma. Nekalbama nei apie jaunus žmones, nei apie studentus. Kalbama tik apie pensininkus.
– Viešai, drąsiai ir tiesiai šviesiai kalbantis žmogus nepatogus ir neparankus. Tokius tikrai bando nutildyti?
– Taip. „Žmonės“ nepublikuoja manęs jau porą metų. Aš jiems nepatogus. Jiems manęs nereikia. Man jų irgi nereikia. Anksčiau šis žurnalas nuolat paleisdavo mano nuotrauką. Šiandien aš jam nereikalingas. Labai dėl to džiaugiuosi.