Yra posakis, kad niekas nėra neišvengiama, išskyrus mirtį ir mokesčius. Tačiau dėl mirties abejojama – dar nuo aštuntojo dešimtmečio, kai mokslininkai ėmėsi atidžiau tyrinėti vieną iš pagrindinių biologijos paslapčių: molekulines priežastis, dėl kurių mes senstame ir mirštame. Labiausiai juos sudomino telomerai – chromosomų galuose esantys molekuliniai laikrodžiai, kurie sutrumpėja kiekvieną kartą, kai ląstelė dalijasi, iš esmės nustatydami jai fiksuotą gyvenimo trukmę.
Tačiau kai kurie audiniai, pavyzdžiui, žarnyno gleivinė atsinaujina beveik nuolat, ir buvo nustatyta, kad juose yra didelis fermento, vadinamo telomeraze, kiekis. Šis fermentas atkuria ir prailgina telomerus, kad ląstelės galėtų toliau dalintis.