„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Kas laukia moters, kuri šiandien susirgo krūties vėžiu: tyrimų pažanga ir gydymo pokyčiai

Lietuvoje krūties vėžys yra dažniausias moterų onkologinis susirgimas, sudarantis 18 proc. visų diagnozuojamų navikų ir 15 proc. visų mirčių nuo vėžio. Ilgalaikės tendencijos tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje panašios: sergamumas krūties vėžiu didėja, tačiau mirtingumas nuo krūties vėžio mažėja, o išgyvenamumas susirgus krūties vėžiu ilgėja. Taigi kas šiandien laukia moters, susirgusios krūties vėžiu?
Pora.
Pora. / Shutterstock nuotr.

Remiantis naujausiais Vėžio registro duomenimis, 2015 m. krūties vėžio diagnozę Lietuvoje išgirdo 1638 moterys. Džiugina, kad liga vis dažniau nustatoma ankstyvųjų stadijų. I ir II stadijų liga nustatyta beveik 70 proc. pacienčių, o IV stadijos ligos diagnozių nuolatos mažėja. Tai yra labai svarbu, nes daugiau nei 90 proc. moterų, nustačius pirmos stadijos vėžį, yra visiškai išgydomos. Lietuvoje daugiau nei 15 tūkst. moterų gyvena su krūties vėžio diagnoze daugiau nei 10 metų. Tai puikus pasiekimas.

„Deja, žvilgtelėjus į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vėžio statistikos duomenis, atsiveria kitas vaizdas. Lietuva gerokai atsilieka pagal 5 metų išgyvenamumą sergant pažengusiu krūties vėžiu. Jis tėra 30 proc. ir tai beveik du kartus blogesnis rodiklis nei geriausiai atrodančiose EBPO šalyse – Izraelyje ar Suomijoje. Situaciją pagerinti gali ankstyva diagnostika ir geresnis naujos kartos vaistų prieinamumas pažengusiam krūties vėžiui gydyti“, – teigė Nacionalinio vėžio instituto (NVI) laikinai einanti direktorės pareigas dr. Sonata Jarmalaitė.

Veiksniai, padedantys išvengti krūties vėžio

Paklausta apie krūties vėžio priežastis, medikė pabrėžė, kad krūties vėžio riziką didina žalingi įpročiai, kurių atsisakę ar juos apriboję, galime labai sumažinti krūties vėžio riziką. Šiame sąraše ir rūkymas, alkoholio vartojimas, stresas, antsvoris.

Taip pat gali padėti sumažinti šią riziką fizinis aktyvumas, sveika mityba, pakaitinės hormonų terapijos vengimas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Sonata Jarmalaitė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Sonata Jarmalaitė

„Tyrimai rodo, kad fizinis aktyvumas net ir vyresniame amžiuje krūties vėžio riziką gali sumažinti iki 30 proc. Rekomenduojama mankštintis, vaikščioti bent 30 min. per dieną penkis ar daugiau dienų per savaitę. Tačiau amžius, hormonų pokyčiai yra neišvengiami krūties vėžio rizikos veiksniai.

Dar labiau šią riziką didina šeiminė vėžinių susirgimų istorija. Paskaičiuota, kad net trečdalis visų krūties navikinių susirgimų sietini su paveldimumu, tačiau gerai žinomų BRCA ir jiems giminingų genų pokyčiai lemia vos dešimtadalio krūties navikų atsiradimą.

Nacionaliniame vėžio institute šeiminio krūties ir kiaušidžių vėžio sindromo nustatymui esame įsidiegę trijų etapų modelį. Pradžioje tiriame dažniausias BRCA genų mutacijas, bet neretai šeiminį krūties naviką diagnozuojame trečiame etape, pritaikę išsamų genetinių mutacijų tyrimą naujos kartos sekoskaitos metodu. Įdiegus šiuolaikines tyrimų technologijas, šeiminių atvejų nustatymas padidėjo bene dvigubai. Šeiminio vėžio diagnozė keičia ir kitus gydymo algoritmus, todėl yra labai svarbi onkologams ir pačiai moteriai.

Fizinis aktyvumas net ir vyresniame amžiuje krūties vėžio riziką gali sumažinti iki 30 proc.

Išties apmaudu, kad Lietuvoje genominė medicina žengia pirmuosius žingsnius ir nesulaukia tinkamos paramos ir investicijų. Europos Komisija neseniai inicijavo naują Kovos su vėžiu programą – tarp 13 rekomendacijų apie tai, kaip pagerinti vėžio statistiką Europoje, yra raginimas plėtoti genetiką onkologijoje, plačiau atlikti prevencinius genetinės vėžio rizikos tyrimus, kad geriau suprastume vėžio priežastis ir anksti užkirstume kelią šiai ligai“, – aiškino genetikė.

Be abejonės, išvengti vėžio yra daug geriau, juolab kad Lietuva, pašnekovės teigimu, pasižymi vienu blogiausių inovatyvių vaistų prieinamumu Europos Sąjungoje.

„Situacija pamažu gerėja, pastaruoju metu pažengusio krūties vėžio gydymui buvo registruoti inovatyvūs vaistai, galintys mėnesiais ar net metais pailginti gyvenimo su vėžiu trukmę. Tikimės, kad ateityje šių naujos kartos vaistų panaudojimas plėsis, vaistai bus skiriami pagal biologinį, genetinį ligos potipį, o ne pagal siaurų klinikinių indikacijų rėmus.

Tikimės, kad gausės ne tik inovatyvių vaistų prieinamumas, bet kartu valstybė atras galimybę kompensuoti krūtų implantus PSDF lėšomis, nes krūties rekonstrukcija po vėžio gydymo daugeliui yra neatsiejama kokybiško moters gyvenimo dalis“, – vardijo S.Jarmalaitė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs