Jie atvyko į Džeksono miestą Mičigane, kur tuo metu buvo vadinamas didžiausiu pasaulyje siena aptvertu kalėjimu, kur tada darbininkams iš Airijos buvo lengva rasti darbo.
Thomaso tėvas, mano prosenelis, pamažu padarė šiokią tokią karjerą ir iš juodadarbio darbininko tapo sargu, o vėliau – uniformuotu apsaugos darbuotoju. Thomasas, kurio vardu aš vėliau būsiu pavadintas, išgyveno ligą, o jo motina pareiškė, kad Dievas išgelbėjo jį „ypatingam pašaukimui“.
Taigi, nors net suaugęs jis liko silpnas, susikūprinęs ir kvėpavo švokšdamas, 1934 metais jis įstojo į seminariją ir tapo Šventosios Romos, Airijos ir Amerikos katalikų bažnyčios kunigu. Panoraminė jo pirmųjų iškilmingų mišių, vykusių Šv. Jono bažnyčioje Džeksone, nuotrauka, padaryta iš Kuperio gatvės, išliko mūsų šeimos namuose iki šiol.
Pašaukimai atrandami badmečiu, sakoma Airijoje. Turbūt tai gali būti taikoma ir pandemijoms. O tas momentas buvo labai svarbus mūsų šeimos istorijoje.
