Tekstą apie lietuvių kilmės paieškas galite skaityti čia: Lietuvių kilmės beieškant: naujausi genetikų tyrimai atskleidžia, iš kur atėjo mūsų protėviai
Pasak mokslininkės, tyrimo metu buvo nustatyta, kad mes, lietuviai, visada buvome pakankamai izoliuota tauta, gyvenome gana sėsliai ir beveik nesimaišėme su kitomis tautomis, todėl lietuvių genomas, lyginant su kitų europiečių tautomis, yra labai unikalus ir senas. Iki šių dienų yra išlikusios tik dvi tokios izoliuotos etninės grupės: baskai ir Sardinijos salos gyventojai (Italija). Būtent todėl dabartinės globalizacijos fone, kai žmonės labai maišosi ir jau sunku atskirti, kas yra kas, esame labai įdomi tauta tolesniems tyrimams.
– Visgi genai nėra statiški ir kinta iš kartos į kartą?
– Iš tiesų, mūsų genomas nuolat kinta, jis nėra statiškas. Didžiausią įtaką šiam procesui daro evoliucijos veiksniai – gamtinė atranka, migracija, mutacijos. Genomas šiek tiek keičiasi sulig kiekviena karta. Tai pavyko nustatyti atsiradus naujoms technologijoms, kurios leidžia nuskaityti visus žmogaus genus ir galime juos labai smulkiai ištyrinėti. Šiuo metu kaip tik vykdome projektą ANELGEMIA, kurio tikslas – patyrinėti, kaip mūsų genomas keičiasi per kartas. Šiam tyrimui vis dar renkame tiriamųjų grupę, taigi siūlome dalyvauti. Į tyrimą įtraukiame naujagimius ir jų tėvus – mat genetikoje karta paprastai laikoma nuo 25 iki 30 metų.
Iš kitų projektų turime surinkę duomenis ir iš vyresnių kartų, tad turėsime, su kuo juos palyginti. Šiuo metu neabejojama, kad mūsų genomas labai sparčiai reaguoja į besikeičiančią aplinką. Tai viena iš svarbesnių varomųjų jėgų evoliucijos perspektyvoje.
– Kokį konkrečiai poveikį aplinka daro mūsų genams?
– Pavyzdžiui, labai gerai ištyrinėtas pieno baltymas – laktozė. Prieš daugybę metų žmonės neturėjo geno, atsakingo už laktozės virškinimą, todėl netoleruodavo pieno produktų. Tačiau kai pradėjome verstis žemdirbyste, sėsliau gyventi, prisijaukinome gyvulius, mums teko prisitaikyti prie pasikeitusių gyvenimo sąlygų, kitokio maisto ir pieno.
Kitaip tariant, pradėjo veikti gamtinė atranka, dėl kurios šiuo metu lietuvių populiacijoje netoleruojančiųjų laktozės yra daug mažiau: per pastaruosius tūkstantmečius išsivystė tolerancija pieno baltymui. Tiesa, tos tautos, kurios istoriškai visada vartojo mažai pieno produktų, pavyzdžiui, Azijos šalių, laktozės netoleruoja iki šiol, nes juos šiuo požiūriu mažiau paveikė gamtinė atranka.
Taip pat aplinkos poveikio rezultatas – genai, susiję su šviesia oda ir mėlynomis akimis, ypač Šiaurės Europos šalyse. Mes gauname mažiau saulės spindulių, o šviesi oda mums padeda geriau pasisavinti vitaminą D. Mūsų tyrimo metu mūsų populiacijoje nustačiau net keletą genų, kurie atsakingi už šviesios odos pigmentaciją.
– Kaip mūsų genus veikia maistas, kurį vartojame?
– Šiuo atveju vėlgi veikia prisitaikymo procesai, kurie įvyko su pieno produktais. Taigi šiuo metu greičiausiai vyksta mūsų organizmo prisitaikymas apdorojant nesveikus produktus ir maisto priedus. Gamtoje viskas yra paprasta – veikiant gamtinei atrankai išgyvena stipriausi. Tiesa, tai užtrunka – gali reikėti kelių šimtų ar tūkstančių metų, kadangi evoliuciniai procesai yra lėti. Dar nesame prisitaikę, todėl ir sergame, nes maistas, be abejo, daro didelę įtaką mūsų sveikatai ir didina polinkį sirgti tam tikromis ligomis.
– Apie genų nulemtas ligas kalbama jau seniai. Ar galima jas įgyti dėl minėtų aplinkos pokyčių per savo trumpą gyvenimą, žvelgiant iš evoliucijos perspektyvos?
– Genetinės ligos skirstomos į tris grupes. Pirmoji – monogeninės, kai pakitęs tik vienas genas. Dažniausiai jos pasireiškia šeimose per paveldimas ligas. Antroji grupė – chromosominės ligos, kai turima viena chromosoma daugiau ar mažiau (pvz., Dauno sindromas). Trečioji grupė – daugiaveiksnės arba kompleksinės ligos (vėžys, diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, įvairūs apsigimimai, psichikos sutrikimai), kai paveikiamas ne vienas, o keletas genų.
Šiuo metu greičiausiai vyksta mūsų organizmo prisitaikymas apdorojant nesveikus produktus ir maisto priedus.
Pastaruoju atveju labai svarbų vaidmenį atlieka aplinka, kurioje gyvename, mūsų gyvenimo būdas, fizinis aktyvumas, mitybos racionas ir pan.
