Tačiau neskubėkite šaipytis iš negyvų meilės deivių, lietuvių liaudies meiliai „pripučiamomis guminėmis bobomis“ vadinamų, naujausios kartos meilės-sekso deivės seniai nebėra (vien tik) pripučiamos ir jums atsieis kaip tikros deivės – geresnės kokybės ir iš geresnių medžiagų pagaminta tokia lėlė kainuoja net 10 000 eurų. Ar – net ir daugiau.
Sekso robotų, mašinų ir lėlių industrija nestovi vietoje – žmogaus dydžio lėle-robotu su oda, panašia į žmogaus, šiandien mažai ką benustebinsi. Artimiausiu metu rinką ketina užkariauti robotai-lėlės, kurių krūtinėje ne tik plaks „tikra“ širdis, bet kilnosis ir jų rankos ar krūtys, o oda nueis šiurpuliukai.
Skudurinės „olandiškos moterys“
Sekso lėlės neatsirado staiga mūsų „ištvirkusiame pasaulyje“, jų pradininkės šiandien būtų ypač brandžios senolės, skaičiuojančios gerokai per tris šimtus metų. Tačiau apie 1700-uosius olandų jūreivių išrastos sekso lėlės, be abejo, smarkiai skyrėsi nuo šiandieninių. Iš skudurų jūreivių pasigamintos ilgoms kelionėms laivuose praskaidrinti skirtos lėlės, dar kitaip vadinamos „Olandiškos moterys“ – vis dar yra žinomas ir vartojamas sekso lėlių pavadinimas Japonijoje. Kodėl Japonijoje? Mat olandai jūreiviai ne tik patys linksminosi laivuose su „skudurinėmis onutėmis“, bet ir sugalvojo jas parduoti japonams. Pirmoji sekso lėles panašia šiandienine forma pradėjo gaminti nacių Vokietija Antrojo pasaulinio karo metu, o apie 1950-uosius japonai pagamino pirmąsias jau žmogaus dydžio lėles.
