„Pasiklydę vertime“, arba Kaip testuoti galimus partnerius

Į lietuvių kalbą režisierės Sofios Coppolos filmo „Lost in Translation“ (2003 m.) pavadinimas verčiamas pažodžiui – „Pasiklydę vertime“. Kur pasiklydę herojai? Ką jiems iš tiesų reikia išversti? Tikrai ne japonų kalbą, o tai, ko trokšta galimas partneris. Kai merginai pavyksta atlikti šią užduotį, ji nusprendžia eiti savais keliais. Filmas netampa meilės triumfu. Kita vertus, ar būtų įdomu žiūrėti meilės istoriją, kuri baigiasi laimingai?
Kadras iš filmo „Pasiklydę vertime“
Kadras iš filmo „Pasiklydę vertime“

Kino juosta yra laiko mašina, leidžianti detaliai įsižiūrėti, kaip meilės jausmas gimsta, stiprėja ir užvaldo. S.Coppolai svarbu ne konstatuoti meilės faktą, o parodyti nevaldomą virsmą. Kodėl? Nes žmonės nėra statiškos būtybės. Mes gyvename ant dabarties virtimo praeitimi ribos. Net ledukus į gėrimus dedame ne todėl, kad norėtume atšaldyti skystį. Gėrimas tampa skanesnis, nes ledas virsta vandeniu.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų