Pirmoji – Direktorė
Savo nuostabiomis istorijomis apie auginamus gandrus Reda uždaroje feisbuko grupėje, vienijančioje sodybų ir kiemų puoselėtojus, pradėjo dalintis pernai pavasarį. Tuomet gandras Direktorius (kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo Direktorė) sodyboje gyveno jau beveik metus – vyras susižeidusį gandriuką iš prieglaudos parsivežė 2018-ųjų liepą.
„Vargšas iškrito iš lizdo, rimtų sužeidimų nepatyrė, tik kairio sparno traumą. Paukštis labai greit apsiprato, vaikščiojo po kiemą išdidus, vaikė kates ir šunis, todėl pavadinome Direktoriumi. Savo rankomis susukau lizdą, vyras sumeistravo kopėtėles, kad galėtų pats įlipti. Visą vasarą važinėjome į žvejybą gandrui maisto, žuvelių gaudyti.
Taip gyveno iki rudens, kol užaugo, sustiprėjo ir vis laukėm pirmo skrydžio, bet... Dėl sparno traumos Direktorius taip ir nepakilo. Liko žiemoti tvarte su vištom. O atėjus pavasariui, išėjo apžiūrėti savo valdų, pramankštinti sparnus ir nustebino kaimynus, kurie buvo primiršę apie mūsų augintinį, pagalvojo, kad taip anksti gandrai parskrido. Belieka tik laukti gentainių ir spėlioti, ar skris Direktorius, ar taip ir liks vaikščiojantis gandras... Tai didžiausia mūsų sodybos puošmena“, – feisbuke pernai kovą pasakojo Reda.
Kad vis dėlto tai ne Direktorius, o Direktorė, gandro globėjai sužinojo, kai vyras iš prieglaudos pernai kovą parvežė dar vieną nelaimėlį su lūžusiu sparnu – naujokas pasirodė esąs daug didesnis ir stambesnis, nei augęs sodyboje, taip ir išaiškėjo, kad namuose karaliavo Ji, o atkeliavo Jis, vėliau pavadintas Bosu, kad derėtų prie Direktorės.
Taip gyveno iki rudens, kol užaugo, sustiprėjo ir vis laukėm pirmo skrydžio, bet... Dėl sparno traumos Direktorius taip ir nepakilo. Liko žiemoti tvarte su vištom.
Kaip vėliau pasidomėję Paplauskai sužinojo, atskirti gandro patelę nuo patino galima tik atlikus genetinius tyrimus, tačiau Direktorės elgesys su atskrendančia pasisvečiuoti gandrų porele parodė, kad patelė jai patinka gerokai mažiau nei patinas, kas irgi gali liudyti apie jos lytį.
