„Tai vieno turtingiausių žmonių, gyvenusių tarpukario Kaune, vila. Viena prabangiausių bei moderniausių“, – mums vaikštinėjant po prestižinį Žaliakalnio rajoną ir stabtelėjus prie Kauno dailės gimnazijos pastato, patikino „Kauno detalių“ gidas Laimonas Užomeckis.
Netrukus jis jau ima pasakoti vilos savininkų gyvenimo istoriją ir pradeda ją dėlioti nuo 1920 metų vasario 7-osios, kuomet užsienio reikalų ministerijos darbuotoja Jadvyga Chodakauskaitė (1891-1988 m.) ištekėjo už 8-eriais metais vyresnio veiklaus visuomenininko, ekonomisto Juozo Tūbelio (1882-1939 m.), tuo metu ėjusio žemės ūkio ir valstybės turto ministro pareigas. J.Tūbelis buvo artimas valstybės vadovo bičiulis, tad didelės nuostabos nekelia tas faktas, kad vestuvių puota vyko prezidentūroje.
„Šventę organizavo Jadvygos sesuo Sofija, tuomečio Lietuvos prezidento Antano Smetonos žmona. Šventėje dalyvavo visas ministro pirmininko kabinetas, A.Smetonos komanda, Kauno miesto įžymybės bei Juozas Tumas-Vaižgantas, kuris Vytauto Didžiojo bažnyčioje ir suteikė porai santuokos įžadus. J.Tumas-Vaižgantas tuo metu buvo visų krikštytojas ir laimintojas – tiek žmonių, tiek kertinių Lietuvos pastatų akmenų“, – atskleidė gidas.
1920 metais nepatekęs su tautininkų partija į Seimą, apleidęs ministro pareigas, 1923 metais J.Tūbelis pasinėrė į verslą – su kolegomis įsteigė Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų sąjungą „Lietūkis“, 1925 metais tapo akcinės bendrovės „Maistas“ pirmininku, 1926 metais įkūrė įžymiąją Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių sąjungą „Pienocentras“.
1923-ieji reikšmingi Tūbelių šeimai dar ir dėl to, kad tai – vaikelio laukimo metai. Pasitraukusi iš užsienio reikalų ministerijos, per Vėlines, lapkričio 2-ąją, J.Tūbelienė pagimdo dukrą Mariją.
„Gimdymas buvo labai sunkus, jis vos nekainavo mamos ir naujagimės gyvybės. Mergaitė gimdymo metu patyrė traumą – visą gyvenimą negalėjo aukščiau pečių lygio pakelti rankų. Nepaisant to, tapo viena žymiausių dailininkių, kurios 66 paveikslai saugomi Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje“, – šeimos išgyventą tragediją papasakojo L.Užomeckis.
Kadangi vyras užėmė aukštas pareigas – „augino“ vienas stipriausių Lietuvoje įmonių, daug uždirbo, Jadvygai pagal tuometinę tvarką nebuvo leista grįžti į valstybės tarnybą. Visą savo dėmesį ji skyrė dukrai.
Ministras rekordininkas
1926 metais, po perversmo, A.Smetonai grįžus į valdžią, 1927 metų gegužę J.Tūbelis paskirtas finansų ministru ir šioje pozicijoje išbuvo beveik 11 metų. Šalies finansų sistemą J.Tūbelis valdė iki pat savo mirties. Pasak gido, tai – Lietuvos rekordas.
Smetona ir Tūbelis buvo du neišskiriami asmenys, kurie kartu valdė Lietuvą.
„Smetona ir Tūbelis buvo du neišskiriami asmenys, kurie kartu valdė Lietuvą. Neteisinga sakyti „Smetonos Lietuva“, reikia pakeisti nuostatą ir sakyti „Smetonos bei Tūbelio Lietuva“.
1929 rugsėjo 23 dieną Juozas Tūbelis tampa ministru pirmininku ir pagerina dar vieną Nepriklausomos Lietuvos rekordą. Nė vienam tarpukario bei šiuolaikinės Lietuvos ministrui pirmininkui nepavyko ilgiau išsilaikyti šioje pozicijoje. Premjeru jis išbuvo iki 1938 metų kovo – 8,5 metų. Taip gimsta dar vienas posakis – „svainių ir švogerių Respublika“. Prezidentas buvo A.Smetona, visą Lietuvos ūkį valdęs ministras pirmininkas ir finansų ministras – J.Tūbelis, o jų žmonos – seserys Chodakauskaitės“, – šyptelėjo L.Užomeckis.
