Kaip Hablą valdančios įstaigos direktorius, B.Williamsas galėjo naudoti teleskopą, kad stebėtų ką tik panorėjęs. Jis nusprendė nukreipti prietaisą... tiesiog bet kur.
B.Williamso kolegos jį kiek įmanoma mandagiau patikino, kad tai siaubinga idėja. Tačiau B.Williamsas nujautė, kad Hablo teleskopas tikrai pamatys kažką vertinga. Prietaisas jau buvo užfiksavęs tolimų galaktikų švytėjimą, ir kuo ilgiau jis žvelgdavo viena kryptimi, tuo daugiau šviesos aptikdavo.
Taigi Hablo teleskopas buvo dešimčiai dienų nukreiptas į vieną ir tą patį tašką kosmose – brangus laikas labai brangiam aparatui – ir fiksavo ekspoziciją po ekspozicijos, tuo pat metu keliaudamas aplink Žemę. Gautas vaizdas mokslininkus apstulbino.
Tamsoje kaip brangakmeniai spindėjo apie 3000 galaktikų. Gauti vaizdai buvo milijardų metų senumo – mokslininkai matė tolimas kosmoso vietoves tokias, kokios jos buvo tuomet, kai jų šviesa pasklido į visatą, galų gale pasiekdama ir Žemę.
