Kasmet plaučių vėžys nustatomas maždaug 1500 Lietuvos žmonių. Penkerius metus išgyvena tik apie 7 proc. susirgusių vyrų ir apie 17 proc. moterų. Plaučių vėžys sudaro 13 proc. visų naujai nustatomų vėžio atvejų vyrams ir yra antra pagal dažnumą vyrų onkologinė liga po priešinės liaukos vėžio. 2015 m. Lietuvoje nuo šios ligos mirė 1346 asmenys, iš jų net 1100 buvo vyrų. Teigiama, kad iki 90 proc. atvejų plaučiu vėžiu susergama dėl rūkymo.
Gydymo galimybės: stengiamės pavyti traukinį
Pasak Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotojo klinikai, gydytojo krūtinės chirurgo prof. Sauliaus Cicėno, vienas iš 10 rūkančiųjų tikrai susirgs plaučių vėžiu ir numirs apie 15 metų anksčiau nei galėtų. Deja, plaučių vėžys – ne tik viena sunkiausiai gydymui pasiduodančių vėžio rūšių, bet ir rečiau nustatoma ankstyvosios stadijos. COVID-19 ir karantinas situaciją dar labiau apsunkino.
„Jau galime pasinaudoti Vėžio registro duomenimis, kurie rodo sergamumą vėžiu per pastaruosius 15 metų. Taip pat galime palyginti sergamumo rodiklius su kitomis šalimis. Deja, statistika nėra džiugi. Penkerių metų išgyvenamumas, lyginant su kitomis šalimis, dar yra žemas. Šiemet dar labiau padaugėjo išplitusio plaučių vėžio atvejų, t. y. užleistų ligos formų, kurias gydyti labai sunku, o sumažėjo ankstyvų formų, kurias galima gydyti chirurgiškai, o tam tikrais atvejais, kai ligonio būklė to neleidžia padaryti, yra būdų, kaip galima gydyti be operacijos – spinduliais, gama peiliu ir pan.
Ateina vis vyresni pacientai, kurie iki paskutinės akimirkos laukia ir kreipiasi į gydytojus tik tada, kai atsiranda rimti simptomai. Tam turėjo įtakos ir COVID-19 situacija bei šalyje įvestas karantinas. Paslaugos tapo sunkiau prieinamos – visa tai lėmė, kad rudenį susiduriame su daug sudėtingesniais ligos atvejais ir turime, aišku, atitinkamus gydymo rezultatus.
Kalbant apie gydymą, tapo prieinami keli kompensuojamieji imunoterapijos vaistai išplitusio plaučių vėžio gydymui, kurie gali būti derinami su kitais gydymo metodais. Taigi šioje srityje – šioks toks proveržis. Taip pat gavome vaistą, kuris yra pirmaeilis gydyti išplitusį plaučių vėžį, jeigu jis atitinka tam tikrus parametrus. Tuomet gydymo rezultatai daug geresni nei pradedant nuo chemoterapijos. Visgi didelio proveržio gydymo rezultatų srityje nesitikime. Mes tiesiog bėgame paskui plaučių vėžio traukinį, stengiamės jį pavyti ir įšokti į paskutinius vagonus. Kažkam, pasiseka, kažkam – ne. Taip ir gyvename“, – vardijo pašnekovas.
Tiesa, pacientai turi galimybę dalyvauti tarptautiniuose klinikiniuose tyrimuose ir gauti naujausius vaistus, kurie dar nežinia, kada bus kompensuojami Lietuvoje, ir gydymo rezultatai teikia vilčių.
„Gerai tai, kad pajudėjo reikalai su smulkių ląstelių plaučių vėžio gydymu. Nors jis sudaro apie 15 proc. visų plaučių vėžio atvejų, tai labai agresyvus vėžys, juo serga jaunesnio amžiaus žmonės. Daug metų jis buvo gydomas standartiškai, tačiau tyrimai parodė, kad pridėjus tam tikrus šiuolaikinius vaistus galima gauti geresnius gydymo rezultatus“, – teigė medikas.
Išgyvenamumo trukmė priklauso nuo stadijos
Visi minėti šiuolaikiniai preparatai plaučių vėžio neišgydo. Dažniausiai jie tik prailgina laiką iki ligos progresavimo. Bendras išgyvenamumas pagerėja labai ne daug. Kita vertus, simptomų išnykimas ar sušvelninimas bei ilgesnis laikas iki ligos atsinaujinimo jau yra labai daug, nes galimybė ilgiau gyventi be simptomų suteikia žmogui visai kitokią gyvenimo kokybę. Tiesa, nereikia pamiršti, kad kalbame apie ketvirtos stadijos plaučių vėžio gydymą, todėl ligonio savijauta priklauso nuo jo sveikatos būklės, kuri gali būti lengva, vidutinė arba sunki.
