Mūsų kraštas kultūrinių vertybių neteko daugybę kartų.
Remiantis Lietuvos kultūros vertybių, esančių užsienyje, paieškos ir integravimo į Lietuvos visuomeninį gyvenimą koncepcija, buvo išskirti 7 laikotarpiai, per kuriuos jos buvo išvežtos iš valstybės.
Tarp daugybės į užsienį išgabentų mūsų šalies turtų – ir vienas svarbiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) istorijos šaltinių – Lietuvos Metrika, didikų lobynai, judaikos vertybės.
Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti (TKNSORNLĮ) pirmininkas Emanuelis Zingeris mano, kad turėtumėme surasti būdų ir atsakingoms šalims kelti klausimus dėl išgrobstytų vertybių, mėginti jas susigrąžinti.
Žydų oksfordas Vilniuje
E.Zingeris priminė, kad dar 2000 metais vyko Tarptautinis Vilniaus forumas Holokausto metu išgrobstytų kultūros vertybių tema.
Jo metu priimtoje deklaracijoje prašoma „visų vyriausybių visais galimais būdais stengtis grąžinti tikriesiems savininkams arba jų palikuonims per Holokaustą išgrobstytas kultūrines vertybes“.
Vilniaus forumas tąsyk prašė vyriausybių, muziejų, meno prekiautojų, kitų susijusių institucijų suteikti visą reikiamą informaciją apie vertybių grąžinimą – pateikti duomenis apie išgrobstyto turto, valstybinių ir komercinių archyvų nustatymą bei jų atvėrimą, prašymus atgauti turtą, pateiktus nuo Holokausto laikotarpio iki dabar.
E.Zingerio teigimu, per nacių okupaciją Antrojo pasaulinio karo metais iš Lietuvos, kaip ir kitų okupuotų šalių, buvo išvežta daug žydų kultūros vertybių.
Jis pasakojo, kad 1983 metais, būdamas VU aspirantu, išspausdino straipsnį apie Lietuvos žydų leidyklų ir bibliotekų likimą.
Anot politiko, 1982 metais VU Retų knygų skyriui vadovavo Nojus Feigelmanas, kuris buvo išleidęs leidinį apie Lietuvos inkunabulus (pirmąsias spausdintas knygas).
E.Zingeris sakė, kad pirmąsias hebrajų kalba išleistas knygas turėjo Mato Strašūno biblioteka, veikusi Vilniaus senamiestyje.
„Šiaip tai Vilnius yra provincija, bet žydams tai buvo kultūros sostinė. Ne Varšuva, ne Paryžius, ne Amsterdamas, o čia buvo kultūros sostinė. Turima galvoje profesionalios įstaigos – bibliotekininkų ir kultūros vertybių – jos buvo čia. Tai čia buvo toks žydų oksfordas Vilniuje“, – pasakojo jis.
