„Jį reikės išlaikyti mokant už jo švartavimą krantinėje, įgulą, jo remontą kas keli metai doke, dažymą ir t.t. Priduoti į metalo laužą negarbinga, nepatriotiška ir nelabai pelninga. Jei būtu pasirinktas šis siūlomas garbingas karo laivo nuskandinimas, tai išlaidos nebūtų gal labai didelės, nes metalo supirkėjai galėtų savo lėšomis už pasiimamą spalvotą ir juodą metalą paruošti laivą nuleidimui jūroje. Jie išmontuotų elektros kabelius ir laidus, kuro, tepalo ir kitokių teršalų talpas ir atitinkamai paruoštų laivą. Šis renginys galėtų vykti Jūros šventės arba Laivų parado metu, kada visi uosto laivai garbingai su vėliavomis ir sirenomis išlydėtu „Sūduvį“ į jo poilsio vietą. Nardymo turizmas įgauna vis didesnį populiarumą, todėl siūlau pažvelgti į tolesnę perspektyvą“, – 15min siūlymą išsakė prieš daugiau kaip 20 metų įkurto nardymo centro „Oktopusas“ savininkas Arūnas Vainora.
Vyras juokauja esąs kone pusės Lietuvos narų krikštatėvis, mat yra ir nardymo instruktorius. Klubas sertifikatus yra išdavęs daugiau nei 3 000 kursus praėjusių narų. Šia veikla jis užkrėtė ir savo sūnų, kuris vadovauja klubui.
15min jau rašė, jog Klaipėdos valdžia visus metus svarsto, kur gi galėtų būti prišvartuotas karinis laivas „Sūduvis“. Viešinta keletas variantų – statyti prie Jūrų muziejaus krantinės, o bene daugiausiai dėmesio sulaukė idėja švartuoti prie Pilies tilto.
Sprendimo, ką daryti su daugiau kaip 40 metų kariniu laivu, laukia Karinės jūrų pajėgos. Iki metų galo įstaiga nori sulaukti atsakymo, ar laivui bus rasta vieta, ar jis taps niekam nereikalingas ir jį teks supjaustyti.
Krašto apsaugos ministerija 15min informavo, jog laivas kol kas oficialiai dar nėra niekam perduotas, šiuo metu derinama sutartis dėl laivo perdavimo Jūrų muziejui. Šis gi nori žinoti, ar bus suteikta vieta, kur jį pastatyti.
Nardo jūroje
A.Vainora pasakoja šiemet kaip niekad daug nardęs Baltijos jūroje. Tokią situaciją padiktavo koronavirusas, kuomet išvažiuojamasis turizmas visiškai sustojo. Po vandeniu vyras jūroje nėrė ir prieš keletą dienų. Šių metų orai tam palankūs, sezonas tęsiasi nuo balandžio iki pat šiol.
„Buvo lapkričio 10 diena ir vis dar nardėme jūroje. Karantinas ir idealios oro sąlygos – taip niekada nebuvo. Nėra lietaus, vanduo skaidrus, galime mėgautis, o juk tokiu metu jau skrisdavom kažkur. Plaukiame kiekvieną savaitę, savaitgaliais visada, kai tik leidžia sąlygos. Šiuo metu Baltijos jūroje nardymas labai įdomi veikla. Juk pas mus nėra nei koralinių rifų, nei salų, reljefas pakankamai nuobodus, lygus dugnas, tik Karklės, Palangos pusėje riedulynai. Žuvies daug nėra, todėl pats įdomiausias arba didžiausias traukos centras yra nuskendę laivai. Turime ir povandeninių laivų, ir lėktuvų, karo laivų, prekybinių laivų. 12 laivų skenduolių mūsų teritoriniuose vandenyse. Turime labai įdomių objektų, atvažiuoja nardytojai ir lieka labai patenkinti – pasakoja A.Vainora.
Juk pas mus nėra nei koralinių rifų, nei salų, reljefas pakankamai nuobodus, lygus dugnas, tik Karklės, Palangos pusėje riedulynai. Žuvies daug nėra, todėl pats įdomiausias arba didžiausias traukos centras yra nuskendę laivai.
– Daug nardėme jūroje, turime nuskendusių istorinių laivų, I ir II pasaulinio karo metų, bet dauguma sudaužyti, susprogdinti, ne visi estetiškai gražiai atrodo. Kai kurie atrodo tarsi metalo laužo krūvos išdaužytos. Nedaug laivų, kurie sveiki nuskendę. Daug su klubiečiais keliaujame po pasaulį nardymo turizmo tikslais, viena žymiausių šioje srityje veiklą išvysčiusių šalių – Malta. Jie yra nuskandinę apie 10 laivų. Taip, tai nėra paprasta procedūra. Reikia išimti iš laivo maksimaliai viską, kas teršia – kabelius, kuro bakus, taršos bakus, variklių tepalus ir visa kita, laivas turi būti paruoštas tam. Norint padaryt nardymui skirtą laivą, turi būti išpjautos angos, kad nardytojas galėtų iš vieno į kitą galą išlįsti, nenutiktų taip, kad neras išėjimo. Yra reikalavimai, bet jie nesunkiai įgyvendinami. Ir šio laivo prasmė tokiai paskirčiai būtų didžiulė“.
