Nuo 1970 metų, kai pradėjome siųsti robotų misijas į Marsą, mokslininkai surinko įrodymų, kad praeityje Raudonoji planeta buvo gerokai šiltesnė ir drėgnesnė, o jos paviršiuje tyvuliavo ežerai ir vandenynai, kuriuose galėjo būti gyvybės. Tai – priežastis, kodėl NASA sukūrė ir paleido naują roverį, kuris neseniai išskrido ieškoti senovės ateivių ženklų.
Tačiau tarp astronomų visuotinio sutarimo dėl to, kaip praeityje atrodė Marsas, nėra. „Ginčai dėl senovės Marso klimato siekia senus laikus – apie tai diskutuojama jau bent 40 metų“, – sako Anna Grau Galofre iš Arizonos valstijos universiteto.
