Ši visą pasaulį apėmusi krizė, kaip ir naujausio koronaviruso sukeltoji, grasina sukrėsti pasaulinę finansų sistemą. Dėl klimato kaitos padarinių gali kilti sumaištis draudimo ir bankininkystės sektoriuose, tuo pat metu apversianti aukštyn kojomis energetikos sektorių, dėl to gali kilti niekad anksčiau nematyta finansinė krizė.
Tačiau prieš tai, kai pandemija sujaukė ekonomiką, europiečių vadovaujama pasaulio centrinių bankų ir finansų reguliavimo institucijų grupė sutarė, kaip valdyti pasaulinio atšilimo keliamą riziką. Deja, netrukus šie bankai ir reglamentavimo institucijos buvo priversti imtis neatidėliotinų priemonių kovai su pandemija, todėl jie daugiausia ignoravo, atsisakė arba atidėjo daugelį savo pačių pasiūlytų receptų. Dabar jie remia tą pačią anglių, naftos ir dujų pramonę, kuri, greitindama klimato pokyčius, galiausiai kelia grėsmę finansų sistemai.
Europoje, kaip ir JAV, kur centriniai bankai ir finansų reguliavimo institucijos neįtraukė kovos su klimato kaita priemonių į savo sprendimus, gelbėjimui skirti pinigai randa kelią į sunkumus patiriančių, skolų kamuojamų ir vis nuostolingiau veikiančių iškastinio kuro įmonių kišenes.
Parama iškastinio kuro gavybai yra ne tik bloga viešoji politika, ji neturi ir ekonominės prasmės.
Parama iškastinio kuro gavybai yra ne tik bloga viešoji politika, ji neturi ir ekonominės prasmės. Didiesiems pasaulio centriniams bankams reikia greitai pakeisti savo orientaciją ir apriboti investicijas į iškastinio kuro pramonę, kad būtų išvengta dar didesnės sisteminės rizikos, kurią finansų sistemai kelia klimato pokyčiai.
