Pirmojo karantino, įvesto kovo mėnesį, metu žmonės gana drausmingai laikėsi reikalavimų, stengėsi likti namuose.
V.Mikuličiūtės teigimu, sunku pasakyti, kaip bus dabar, kai prieš pat uždarymą masiškai plūsta į prekybos centrus, nepaisant raginimų, būriuotasi prie kalėdinių eglučių.
„Turbūt skirtumas yra tas, kad pavasarį buvo labai daug netikrumo ir daugiau baimės, nes situacija buvo labai neaiški. Čia – psichologinis momentas, kad žmonės negali ilgą laiką jausti didžiulės baimės ir nerimo. Anksčiau ar vėliau baimė ir nerimas atslūgsta, nes organizmas tiesiog negali to ilgai atlaikyti. Įsijungia visokie gynybos mechanizmai, pavyzdžiui, kad ir neigimas – neva nėra čia didelės problemos arba ta problema nėra tokia rimta, manęs nepalies ir panašiai“, – aiškino Vilniaus universiteto Psichologijos instituto psichologė dr. Vita Mikuličiūtė.
Pažiūrėjo trumparegiškai
– Prieš sugriežtinant karantiną matėme žmones, plūstančius į prekybos centrus, būriavimąsi prie kalėdinių eglučių. Kaip tai paaiškintumėte?
– Turbūt žmonės žinojo, kas bus, prisiminė pavasario patirtį ir galbūt kažkaip bandė atsigriebti į priekį. Turbūt norėjo būsimus sunkumus nustumti kuo toliau ir džiaugtis šia minute.
Žinoma, žiūrėjo labai trumparegiškai.
– Įvertinus pavasario patirtį, tai, kas vyko pastarosiomis dienomis, ar jums panašu, kad gyventojai drausmingai laikysis karantino, tikrai užsidarys, kaip jų prašoma?
– Sunku pasakyti. Turbūt skirtumas tas, kad pavasarį buvo labai daug netikrumo ir daugiau baimės, nes situacija buvo labai neaiški. Čia – psichologinis momentas, kad žmonės negali ilgą laiką jausti didžiulės baimės ir nerimo.
Anksčiau ar vėliau baimė ir nerimas atslūgsta, nes organizmas tiesiog negali to ilgai atlaikyti. Įsijungia visokie gynybos mechanizmai, pavyzdžiui, kad ir neigimas – jog nėra čia didelės problemos arba ta problema nėra tokia rimta, manęs nepalies ir panašiai.
Dėl to ir sunku pasakyti, kas bus antrojo karantino metu.
Pirmojo karantino metu atrodė, kad visi labai sąžiningai ir tvarkingai jo laikėsi.
Aš manau, kad šiuo metu labai svarbi aiški Vyriausybės komunikacija – nurodymai, ką daryti, ko nedaryti.
Žiūrint iš šono, man rudenį buvo nelabai aišku. Buvo rekomendacijos, bet aiškių taisyklių, ką galima, ko negalima, kaip kad buvo pavasarį, rudenį lyg ir nebuvo.
Jos atsiranda tik dabar, nuo šios savaitės – visuotinės gairės, aiški kryptis, ką daryti ir ko ne.
– Kas galėtų būti tas dalykas, priverčiantis susimąstyti? Matome medikus, kurie kalba apie pervargimą, vaizdus iš ligoninių, kasdien rekordinius tiek mirusių nuo COVID-19, tiek susirgusiųjų skaičius – ir tai vis tiek žmonių nepaveikia.
– Norėčiau grįžti prie to paties. Labai aiški ir visuotinė komunikacija – kad visi šaltiniai skleistų labai aiškią, konkrečią informaciją, taisykles, bendrą požiūrį, kas galima ir kas negalima, kokie yra apribojimai ir kokios yra laisvės bei galimybės.
Manau, tai būtų pagrindinis dalykas.
