Tik nepainiokite šios programėlės su programėle „Karantinas“, sukurta bendrovės „Lympo“ ir sukėlusia nemenką skandalą dėl to, kad už ją nebuvo atsiskaityta, nes pasirašytos sutarties tarp kūrėjų ir NVSC nebuvo.
Ką sugebės programėlė?
„Dizaino krypties“ direktorė Vaiva Lukminaitė nurodė, kad iš įmonės pusės programėlės adaptavimo ir testavimo darbai jau yra užbaigti. Šiuo metu yra tik laukiama „Apple“ programėlių parduotuvės sprendimo „įleisti“ šią programėlę į savo prekyvietę, taip pat – Sveikatos apsaugos ministerijos ir NVSC bendro sprendimo pradėti tos programėlės platinimą bei naudojimą.
Bendrovės „Dizaino kryptis“ puslapyje, aprašančiame šią programėlę, nurodoma, kad programėlė gebės įspėti vartotoją apie užsikrėtimą COVID-19, fiksuos sąlyčio tarp išmaniųjų įrenginių artumą ir trukmę per „Bluetooth“ signalą, siųs perspėjimo žinutes asmenims, kuriems bus nustatyta COVID-19 užsikrėtimo rizika, gebės siųsti trumpąsias žinutes (SMS), bus integruota į Užkrečiamų ligų, galinčių išplisti ir kelti grėsmę, stebėsenos ir kontrolės informacinę sistemą (ULSKIS), bus integruota į Europos Sąjungos įspėjimo apie poveikį sistemą (angl. Exposure Notification Framework).
Kokie trūkumai?
IT verslininkas Marius Pareščius išvardijo tam tikrų šios programėlės trūkumų – pavyzdžiui, tai, jog ji veikia naudojantis „Bluetooth“ ryšiu. Viena vertus, tai reiškia, kad telefonai, kuriuose programėlė bus įdiegta, galės „susijungti“ iki 12 metrų atstumu, priklausomai nuo įrenginio ir jame naudojamos „Bluetooth“ protokolo versijos. O tai veikiausiai reikš, kad daug tokių „kontaktų“ bus nebūtinai kontaktiniai: 12 metrų skiria keturis daugiabučio namo aukštus ir gali apimti dvi laiptines.
Antra, nuolatinis „Bluetooth“ signalų skenavimas, M.Pareščiaus manymu, neabejotinai reikš smarkiai išaugusias akumuliatoriaus sąnaudas ir jo visiškai neįtikina „Dizaino krypties“ atstovų tikinimas, kad testavimo metu didesnių energijos sąnaudų nepastebėta.
Trečia – skirtingos „Bluetooth“ versijos nebūtinai „kalbėsis“ tarpusavyje, o naujesnės šio ryšio protokolo versijos turi tam tikrų privatumo nustatymų, kurie gali paversti įrenginį nematomu kitiems jo ieškantiems įrenginiams, todėl galimas šios programėlės veikimo rezultatas gali būti ne tik daug klaidingai teigiamų, bet ir daug klaidingai neigiamų kontaktų.
M.Pareščiaus teigimu, galimai efektyvesnis įrenginio vietos nustatymo būdas būtų jungimosi prie „Wi-Fi“ tinklų analizė: programėlės naudotojai turėtų suteikti jai leidimą aktyviai ieškoti prieigos prie „Wi-Fi“ maršrutizatorių, kurie identifikuotų įrenginius pagal jų unikalius MAC adresus. Žinant, kad besijungiantys įrenginiai „mato“ kiekvieno prieinamo maršrutizatoriaus signalo stiprumą, galima būtų gana tiksliai prognozuoti, ar du skirtingi įrenginiai yra toje pačioje patalpoje, ar gretimose.
