Aplinkos apsaugos agentūra pripažino, kad šiuo metu neveikia 2 iš 8 automatinių monitoringo stotelių, prieš dešimtmetį, gavus ES paramą, įsigytų už 877 tūkst. eurų.
Pakrantės automatinėse stotyse turėjo būti kas tris valandas fiksuojami meteorologiniai (vėjo kryptis ir greitis, oro temperatūra, atmosferos slėgis, atmosferos matomumas, santykinė oro drėgmė, krituliai) ir hidrologiniai (vandens lygis, vandens temperatūra, vandens elektrinis laidumas, vandens druskingumas, povandeninės srovės kryptis ir greitis, natūralūs judantys pakibę nešmenys) parametrai.
Tačiau ne visos stotelės ir ne visada apskritai veikia. Kaip 15min nurodė Aplinkos apsaugos agentūros atstovė ryšiams su visuomene Lina Gaidžiūnaitė, stočių darbui didelę įtaką daro gamtinės sąlygos (bangavimas, ledonešis ar štorminiai vėjai), dėl ko jos dažnai apgadinamos, o agentūros biudžete ne visuomet yra pakankamai lėšų remontui.
Smulkių gedimų yra pasitaikę visose automatinėse stotyse.
Taip pat esą Lietuvos rinkoje nėra tiekėjų, galinčių pasiūlyti atsargines detales, todėl tenka kreiptis į užsienio tiekėjus, kurių paslaugos, t. y. detalių pristatymas bei sumontavimas, užtrunka ilgiau.
„Smulkių gedimų yra pasitaikę visose automatinėse stotyse, tačiau didesnių gedimų pašalinimui 2017 m. panaudota 27 tūkst. Eur. Šiuo metu vykdomos pirkimų procedūros įsigyti daviklius neveikiančioms stotims atnaujinti“, – nurodė L.Gaidžiūnaitė.
Be to, kaip iki šiol skelbiama projekto aprašyme, tikėtasi duomenis esamuoju laiku viešinti internetu.
Tačiau dabar Aplinkos apsaugos agentūra tikina, kad Kuršių mariose esančių pakrantės stočių duomenų skelbimas visuomenei realiu laiku nėra numatytas ir to tikėtis nereikia.
Mokslinių tyrimų laivas „Vėjūnas“, kurį agentūra 2012-aisiais įsigijo už 3,1 mln. eurų, taip pat ne visada plaukia.
„Laivo techninė priežiūra per metus kainuoja apie 10 tūkst. Eur, neįskaitant nenumatytų gedimų, kurių likvidavimo išlaidos 2017 m. sudarė apie 5 tūkst. Eur, 2018 m. – apie 23 tūkst. Eur, 2019 m. – apie 12 tūkst. Eur“, – nurodė L.Gaidžiūnaitė.
Laivo reisų ataskaitos iki 2017-ųjų buvo skelbiamos agentūros tinklalapyje, tačiau pastarųjų dvejų metų jo veikla nebeviešinama.
Marių būklė vis blogyn
Kol kas neskelbiama ir monitoringo analizė už praėjusius metus. Kaip nurodė Aplinkos apsaugos agentūros atstovė ryšiams su visuomene L.Gaidžiūnaitė, didžioji 2019 m. duomenų dalis šiuo metu dar tikrinama, todėl jie nenaudojami vertinimui.
O ką tyrimai rodė anksčiau? Viena iš stotelių juk buvo įrengta visai netoli nuo tos vietos, kur galimai aplinką teršusios „Grigeo Klaipėda“ nuotekos, susimaišiusios su „Klaipėdos vandens“ išvalytu vandeniu, įsiliedavo į Kuršių marias. Galbūt joje žala aplinkai galėjo būti pastebėta anksčiau nei įmonės vamzdynai sudomino prokurorus?
