Opozicija, įpratusi lyginti prezidento Vladimiro Putino režimą su daug sklandžiau veikiančiomis demokratijomis pastarųjų naudai, turi apmaudžiai stebėti Vakarų šalių, tokių kaip JAV, kurios dabar pirmauja pasaulyje pagal infekcijų ir mirčių skaičių, nesėkmes.
Atrodo, kad daugelio demokratinių šalių vadovai, visai kaip V.Putinas, nesugebėjo suvaldyti situacijos. Kita vertus, V.Putino šalininkai vargu ar gali tvirtinti, kad Rusija pateikia autoritarinio modelio pranašumų krizės metu pavyzdį. Atvirkščiai, Rusija buvo trumpai pakilusi į antrą vietą pasaulyje pagal užsikrėtimų skaičių (ji tik neseniai perleido šią vietą Brazilijai) ir aiškiai pademonstravo ryžtingos centrinės vadovybės nebuvimą.
Remiantis oficialia statistika, net Ukrainai, kuri jau ilgai Rusijoje pristatoma kaip oficialus korumpuotos ir asocialios demokratijos pavyzdys ir baubas, skirtas pagąsdinti tuos, kurie bijo režimo pasikeitimo, geriau nei Rusijai sekėsi sulaikyti pandemijos plitimą.
Valdydamas pandemijos krizę, V.Putinas nepelnė šlovės ir nepasirodė kaip ryžtingas tautos vedlys. Jo šalininkai tikėjosi išvysti stiprios lyderystės pavyzdį, kurio kol kas nematėme. O prezidento kritikai tikėjosi atkreipti pasaulio dėmesį į jo amoralų ir žiaurų elgesį, kurio V.Putinas taip pat nepademonstravo.
Reaguodamas santūriai, V.Putinas prarado tam tikrą politinį pranašumą.
Reaguodamas santūriai, V.Putinas prarado tam tikrą politinį pranašumą ir netgi užsiminė apie ateityje savo valdymui galbūt kilsiančias problemas. Rusija nesugebėjo geopolitiškai išnaudoti pandemijos krizės, o šalies viduje pandemija susilpnino V.Putino valdžios vertikalę ir suaktyvino konfliktą tarp šalies valdančiojo elito narių.
