„Žalgirio“ kritimas į dviženklius deficitus tampa tikrai neraminančia tendencija. Į savo gynybos pinkles kauniečių ekipą pozicinėse atakose suvysčiusi Milano ekipa kūrėsi taškus rungtynių plane nurodytu ryškiu akcentu, kaip atakuoti pikenrolo metu ir po 2 kėlinių jau turėjo 12 taškų pranašumą 40:52. Šiai persvarai pakilus net iki 20 taškų, žalgiriečiai lyg įjungė aukštesnę pavarą puolime, kol italai šiek tiek atsipalaidavo gynyboje. Paskutinėse rungtynių atakose neišpildžius mažų detalių, savo taiklumo sugebėjimus ir vėl pademonstravo varžovų gynėjai – du iš eilės S.Rodriguezo ir M.Delaney tritaškiai pribaigė „Žalgirį“. Pažvelkime į pagrindinius rungtynių akcentus plačiau.
Fiziškumas ir kamuolio prisilietimai
Kad ir kaip paprastai tai skambėtų, fiziškumas vėlgi buvo itin svarbi rungtynių dalis. E.Messina – labiau žinomas kaip gynybinio stiliaus treneris – šią vasarą susikomplektavo komandą pagal savo norus. Ir nors penktadienio rungtynėse savo dispozicijoje jis dar neturėjo visų savo auklėtinių, visi buvę aikštelėje atrodė puikiai paruošti aktyviai kovai. Ir ne tik fiziškumu – Milano ekipos žaidėjai atrodė lyg žinotų kiekvieną kauniečių suplanuotą sekantį žingsnį deriniuose.
Todėl pozicinėse atakose „Žalgiriui“ kilo daug sunkumų. Trečiojoje, silpnojoje „Žalgirio“ pozicijoje, kauniečiai sutiko V.Micovą su Sh.Shieldsu. Palyginus su Milakniu ir Vasturia, abu – puikiai sudėti ir stiprūs žaidėjai. Deriniai, skirti Milakniui buvo išanalizuoti, todėl šie lengvai galėjo išstumti lietuvį bei neleisti šiam įsibegėti jau po pirmosios užtvaros. Milaknis rungtynes užbaigė išmetęs vos 2 metimus per 15 minučių ir buvo itin nepastebimas aikštelėje.
Gynėjų linija, kurią sudarė M.Delaney ir K.Punteris, tą patį darė su „Žalgirio“ gynėjais. Kadangi kauniečių puolimas praktiškai paremtas keturių gynėjų atakomis po užtvarų bei handoffų (perdavimai iš rankų į rankas), šie dažnai buvo priversti kamuolį priimti aukščiau nei norėtų ir turėtų. Abu amerikiečiai, žaidžiantys vos antrąsias rungtynes po traumų, atrodė motyvuoti ir taip pat puikiai sekdavo „Žalgirio“ gynėjams iš paskos tais retais momentais, kuomet Milanas nenaudojo savo keitimosi gynybos.
„Žalgiris“ pirmojoje rungtynių pusėje gyveno iš greitų taškų puolime po varžovų pramestų metimų ir toli atšokusių kamuolių. Tokiu būdu buvo pelnyti net 17 iš 40 taškų. Pozicinėse atakose „Žalgiris“ strigo, nes nerado pakankamai būdų užpulti prieš keitimosi gynybą. Palyginus su praėjusiais metais, komandai labai trūksta po krepšiu užtikrintai galinčio žaisti aukštaūgio, kokiais praėjusias metais buvo Z.LeDay ir E. Ulanovas.
Milanui išsikeitus, kauniečiai neturėjo pakankamai būdų įvesti kamuolį Lauvergnui ar Rubitui, kuomet jiems iš priekio lįsdavo varžovai. O į K.Hineso ar Z.LeDay glėbį papuolę gynėjai pirmoje rungtynių pusėje nekūrė taškų ar gerų metimų elitiniu tempu.
