„Tokį šio veikėjo skleidžiamą melą galiu pakomentuoti tik kaip standartinį reketininko metodą susikurti sau gynybinę versiją ir tai kuo plačiau paskleisti, įskaitant ir per žiniasklaidą tam, kad taip būtų daromas poveikis jo bylas nagrinėjančioms teisėsaugos institucijoms“, – teigė A.Čėsna.
Šturmavo lyg teroristų buveinę
Rugsėjo 23 dieną „Aro“ kovotojai šturmavo tvirtovę primenantį namą Kačerginėje.
„Į Dromanto namus Kauno rajone teko laužtis – geruoju durų jis neatvėrė“, – anksčiau lrytas.lt pasakojo „Aro“ vadas Viktoras Grabauskas.
Tačiau pats R.Dromantas dėliojo absoliučiai priešingą tos dienos įvykių siužetą. Jo tvirtinimu, Antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ kovotojai net nebandė belstis į jo duris, o jas iškart laužė. Esą dėl to, kad R.Dromantas yra pavojingas ir ginkluotas.
Tačiau pačiam jam toks motyvas nesuprantamas. Prieš kelis metus, vykdydami kitą tyrimą, pareigūnai buvo nusprendę iš jo paimti ginklus. R.Dromantas tvirtina, kad pats juos nuvežė teisėsaugai, o kai byla galiausiai subliuško, jam viskas buvo grąžinta.
„Specialios pajėgos šturmavo namą, tarsi jame ne žmonės gyventų, o tai būtų teroristų buveinė, – 15min tvirtino R.Dromantas. – Visi pareigūnų namuose rasti ir paimti ginklai bei šaudmenys buvo legaliai įsigyti ir teisėtai laikomi. Teisėsaugos institucijos puikiai žinojo, kokius ginklus ir šaudmenis savo namuose laikau, nes visi jie buvo įsigyti ir laikomi teisėtai.“
„Niekada nesislapsčiau nuo teisėsaugos, kviečiamas atvykdavau į apklausas ir gyniausi teisinėmis priemonėmis“, – pridūrė jis.
Šturmo metu, anot R.Dromanto, gerokai persistengta: iš pradžių panaudota dūminė uždanga, vėliau, „Aro“ kovotojams perlipus aukštą tvorą ir patekus į namo kiemą, tiek lauke, tiek į vidų mestos garsinės granatos, daužyti namo langai, laužtos durys.
„Niekas iš pareigūnų nemėgino civilizuotu būdu patekti į namą, paprasčiausiai paskambindamas į duris ir įteikdamas teismo nutartį dėl kratos, – tvirtino jis. – Kažkas labai norėjo kuo didesnio ažiotažo ir įspūdingo reginio.“
Beje, R.Užukausko taip pat esą nė nebandyta sulaikyti gražiuoju. Jis tuo metu vežė sūnų į mokyklą ir pakluso pareigūnų reikalavimui sustoti, išjungė variklį, atidarė langą ir rankas laikė ant automobilio vairo.
„Nepaisant to, sulaikymo metu jis vis tiek veidu į asfaltą buvo paguldytas kartu su nepilnamečiu sūnumi“, – užsiminė R.Dromantas.
Paleisti į laisvę
Pašnekovo įsitikinimu, ir visas po to sekęs procesas tebuvo didelis spektaklis. Prokuroras kreipėsi į teismą prašydamas suimti Daškės nužudymu įtariamus vyrus, o apie tai teisėsauga operatyviai informavo žiniasklaidą.
Be to, antrankiais surakintas R.Dromantas į Vilniaus miesto apylinkės teismą atvestas per paradines duris ir kurį laiką su kriminalistų palyda laukė prie posėdžių salės durų, kur operatoriai ir fotografai turėjo pakankamai laiko įamžinti įtariamąjį.
„Kam reikėjo šio šou? Ko gero tiems patiems asmenims, kurie siekė kuo efektingesnio įtariamųjų sulaikymo naudojant jėgą ir spec. priemones, – įsitikinęs R.Dromantas. – Vilniaus apylinkės teisme ikiteisminio tyrimo teisėjai turi galimybę kardomųjų priemonių skyrimo klausimą svarstyti pakankamai nuošaliose teismo salėse, esančiose pastato pusrūsyje ar kituose aukštuose esančiose salėse į kurias galima patekti tarnybiniais liftais. Tokiose vietose sulaikyti asmenys praktiškai nepatekdami pašaliniams į akis yra atvedami pareigūnų.“
Pirmosios instancijos teismo verdiktai buvo nepalankūs įtariamiesiems, R.Dromantą leista suimti mėnesiui, o R.Užukauską – trims.
R.Dromantas įsitikinęs, kad teisėjas abu įtariamuosius už grotų pasiuntė neatlaikęs spaudimo. Jo požiūrį galbūt pagrindžia ir trijų Vilniaus apygardos teismo teisėjų pozicija, nes jie išnagrinėję skundus dėl suėmimo abu įtariamuosius tyliai paleido į laisvę.
„Teismas, atsižvelgdamas į turimus duomenis, sprendė, kad Baudžiamojo proceso kodekso numatyti tikslai gali būti pasiekti taikant švelnesnes kardomąsias priemones nei skiriant griežčiausią kardomąją priemonę“, – 15min sakė Vilniaus apygardos teismo atstovė Lina Nemeikaitė.
Naująja nutartimi R.Dromantui teismas paskyrė asmens dokumento paėmimą ir trijų mėnesių trukmės namų areštą, visą parą būnant namuose Kačerginėje.
Tuo metu iš R.Užukausko ne tik paimtas pasas – jam uždėta apykojė ir nurodyta su ja nenutolti nuo namų Kauno mieste daugiau nei per 800 metrų atstumą. Jei kaunietis žengtų bent žingsnį toliau – jam grėstų netekti 40 000 eurų užstato, be to, teismas galėtų spręsti dėl kardomųjų priemonių griežtinimo.
Kad R.Dromantas ir R.Užukauskas galėjo organizuoti R.Daškevičiaus nužudymą, kalbėta nuo pat tada, kai snaiperio kulka jį pakirto sostinės centre prieš bene 2 dešimtmečius, todėl įtarimų pareiškimas jiems nebuvo didžiulis netikėtumas.
Pats R.Dromantas apie šiuos įtarimus daug kalbėti negali – jį supančiojęs įsipareigojimas neatskleisti tyrimo duomenų.
„Deja, įstatymas draudžia atskleisti ikiteisminio tyrimo duomenis, todėl negaliu komentuoti ikiteisminio tyrimo detalių, pasisakyti dėl įrodymų, jų kilmės ir įrodomosios reikšmės. Nepaisant to, vien tai, kad teismas nepasidavė žurnalistų sukeltam ažiotažui ir nusprendė, kad prokuroro prašymas taikyti griežčiausią kardomąją priemonę suėmimą yra nepagrįstas, aiškiai sufleruoja, kad „proveržis byloje“ tėra skambi antraštė“, – tvirtina jis.
Bedė pirštu į žinomą verslininką
Visą šį tyrimą R.Dromantas įvardina paprastai – tai elementarus siekis jį diskredituoti ir suformuoti jo, kaip žmogaus už įstatymo ribų, įvaizdį. Kam to reikia?