„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Pustrečio COVID-19 mėnesio be karantino: ką apie Švedijos modelį sako skaičiai ir ekspertai?

Karantino neįvedusioje Švedijoje mirštamumas nuo COVID-19 gerokai didesnis nei kaimyninėse šalyse, tačiau vis tiek mažesnis nei Italijoje ir Ispanijoje. Švedijos pareigūnų adresu skrieja kaltinimai nesuvaldžius situacijos slaugos namuose, gerokai atsiliekama nuo užsibrėžto testavimo tikslo. Imunitetą COVID-19 įgijo gerokai mažiau Stokholmo gyventojų, nei tikėtasi, o Švedijos ekonomikos perspektyvos taip pat niūrios.
Gyvenimas Švedijoje praėjus pustrečio pandemijos mėnesio
Gyvenimas Švedijoje praėjus pustrečio pandemijos mėnesio / „Scanpix“ nuotr.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) COVID-19 pandemiją paskelbė kovo 11 dieną. Didelei daliai pasaulio užsidarius, itin daug dėmesio sulaukė karantino neįvedusi Švedija.

Augant mirčių ir užsikrėtusiųjų skaičiui, savaitgalį Stokholmo centrinėje aikštėje dvi dešimtys žmonių protestavo prieš strategiją „be užsidarymo“.

„Vyksta labai gyvybingi politiniai debatai. Nemanau, kad žmonės protestuoja gatvėse, tačiau vyksta labai dideli debatai, feisbuke ir visur kitur, ar strategija yra teisinga, ar ne“, – „National Public Radio“ (NPR) sakė Švedijos ambasadorė JAV Karina Olofsdotter.

Ką sako skaičiai?

Švedijoje nustatyta per 34 tūkst. užsikrėtimo atvejų, 4 125 su COVID-19 siejamos mirtys. Vadinasi, Švedijoje milijonui gyventojų tenka 409 mirtys, o karantiną įvedusiose kaimynėse šis skaičius yra mažesnis: Danijoje milijonui gyventojų tenka 97 mirtys, Suomijoje – 56, Norvegijoje – 43.

Tiesa, Švedijoje mirštamumas nuo COVID-19 vis tiek mažesnis nei tokiose griežtą karantiną įvedusiose valstybėse kaip Ispanija (580 mirčių milijonui gyventojų), Italija (545 mirtys milijonui gyventojų), Prancūzija (437 mirtys milijonui gyventojų) ir Jungtinė Karalystė (546 mirtys milijonui gyventojų).

Pasak Švedijos visuomenės sveikatos apsaugos agentūros, 90 proc. aukų – vyresni kaip 70 metų žmonės.

Gegužės 25 dienos Švedijos intensyvios terapijos registro duomenimis, intensyvi terapija buvo taikoma 1 906 žmonėms. Dauguma jų – 1 409 – yra vyrai. Pacientų amžiaus vidurkis – 61 metai, 74,1 proc. intensyvios terapijos pacientų priklauso rizikos grupei.

Pandemijos pradžioje Švedijos visuomenės sveikatos agentūra skaičiavo, kad iki gegužės 1 dienos imunitetą turėtų įgyti apie 25 proc. sostinės gyventojų. Vis dėlto, balandžio pabaigoje tik 7,3 proc. Stokholmo gyventojų turėjo COVID-19 antikūnų.

Švedijoje atliekama mažiau testų nei kaimyninėse šalyse: čia milijonui gyventojų tenka 23 659 testai, Danijoje – 96 620 testų, Norvegijoje – 43 688 testai, Suomijoje – 31 284 testai.

Švedijos vyriausybė yra užsibrėžusi per savaitę atlikti 100 tūkst. testų. Tačiau pastarąsias dvi savaites nuo plano gerokai atsiliekama – buvo atlikta 32 tūkst. ir 28 tūkst. testų.

Sveikatos apsaugos ministrė Lena Hallengren sumažėjusį testų skaičių aiškino tuo, kad praeitas ketvirtadienis Švedijoje buvo nedarbo diena. Vis dėlto, ji pripažino, kad reikia gerokai padidinti testavimą, rašo thelocal.se.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“