Tikslas yra sukurti skiepus iki sausio mėnesio, o tam reikalinga pinigų suma neribojama. Gegužės 21 dieną JAV pareiškė, kad Oksfordo universiteto ir „AstraZeneca“ tobulinamai vakcinai skirs 1,2 milijardo dolerių.
Tai – geros naujienos, ir daugelis mokslininkų mano, kad vakcina yra tikėtina. Bet kita kliūtis bus pati didžiausia: įrodyti, kad kandidatas į skiepus iš tikrųjų veiksmingas. Prognozuojama, kad vasaros pradžioje tyrėjai bandys pradėti kelis didelės apimties veiksmingumo tyrimus, kuriuose dalyvaus tūkstančiai savanorių.
Tai bus brangiausia vakcinos testavimo dalis – pagreitinti ją bus sunkiausia. Taip yra todėl, kad tyrėjams teks palaukti, kol tyrime dalyvavę žmonės netyčia užsikrės virusu, ir tada patikrinti, ar dažnai suserga skiepyti asmenys. „Tai neabejotinai bus brangiausia vakcinų kūrimo dalis ir ilgiausia iš trijų fazių“, – sako Stanley Plotkinas, buvęs „Sanofi Pasteur“ skiepų vadovas. Pasak jo, šis laiko tarpsnis labiausiai priklausys nuo ligos paplitimo.
Pasaulinės pastangos sukurti vakciną per tokį trumpą laiką neturi precedento. Naujos technologijos padeda vaistų gamintojams judėti greičiau, o reglamentavimo institucijos dar niekada taip greitai netvirtino dokumentų. Tačiau paradoksalu, kad, kai COVID-19 jau ima slopti tokiuose miestuose kaip Niujorkas, kur naujų atvejų sumažėjo nuo daugiau nei 6000 per dieną iki mažiau nei 600, sėkmingos ligos slopinimo pastangos gali apsunkinti vakcinos bandymus.
