E.Macronas po susitikimo su Lietuvos prezidentu tikino paaiškinęs Gitanui Nausėdai, kodėl Prancūzija ėmėsi iniciatyvos kalbėtis su Rusija. Esą Prancūzija nori skaidraus ir nenaivaus dialogo su Maskva, tačiau E.Macronas sakė suprantąs istorines Lietuvos žaizdas.
„Jei norime, kad taika Europoje įsigalėtų ilgam laikui, turime dirbti su Rusija. Nes turime bendrą geografiją ir praeitį. Ir kartais, žinoma, mes išgyvename sunkių dalykų, čia jūs išgyvenote represijas, žmonės žuvo, bet negalime gyventi taip, tarsi Europa būtų toli nuo Rusijos“, – kalbėjo E.Macronas.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų (VU TSPMI) lektorius Laurynas Jonavičius sakė, kad tai yra tradicinis E.Macrono ir Vakarų valstybių požiūris.
„Rusija yra didelė, reikšminga ekonomiškai ir energetiškai, pakankamai stipri karinė galia. Todėl pyktis su ja yra sudėtinga, egzistuoja ekonominiai interesai, o tai lemia, kad geriau bandyti Rusiją įtraukti, bet ne bandyti priversti jėga ką nors padaryti.
Nes manoma, kad tas privertimas provokuoja dar labiau neigiamą atsaką. Prancūzų ir vokiečių strategija Rusijos atžvilgiu ilgą laiką yra įtraukimas – bandymas per ekonomiką priversti pakeisti politiką“, – 15min teigė L.Jonavičius.
Anot politologo, panašu, kad norima suteikti Rusijai galimybę tapti Baltarusijos klausimo sprendėja, nors ir ne tiesiogine.
„Spaudžiančia Baltarusiją, Lukašenką vykdyti kažkokias geras reformas. Tai yra bandymas Rusijai leisti atgauti veidą po Krymo įvykių, kai Vakarai susipyko su Rusija.
Vakaruose objektyviai dominuoja nuostata, kad Rusiją reikia susigrąžinti prie stalo, greičiausiai atleisti jai blogus dalykus. Ir vienas iš būdų tai padaryti – leisti jai tapti tarpininke, kuri įkalbina ir įtikina Lukašenką, kad reikia derėtis arba padaryti kažkokius gerus darbus, kaip tai Vakaruose suprantama“, – tikino politologas.