„Atėjo laikas, kai mes nebegalime daugiau tylėti“, – 15min sako 23-ejų Git Jirasamatakij, žmogaus teisių srityje dirbanti tailandietė.
„Per šešis metus nuo perversmo vyriausybė suėmė labai daug žmonių, buvo suimti ir mano draugai. Kiekviename žingsnyje yra paminama saviraiškos laisvė, negalėjau ilgiau to tverti. Ėjimas į gatvę man yra būdas kažkuo prisidėti“, – paaiškina ji, kodėl nusprendė prisijungti prie studentų inicijuotų protestų.
Politinė suirutė Tailande, viena vertus, nėra jokia naujiena. Nuo 1932-ųjų, kai šalis atsisakė absoliutizmo, monarchiją tvirtai remianti kariuomenė surengė daugiau kaip tuziną pučų. Šalyje nuolat vyko susipriešinimas tarp vadinamų geltonmarškinių, besąlygiškai remiančių monarchiją, ir pro-demokratiškų, raudonmarškinių jėgų. Tačiau šie – daugiausiai studentų organizuojami protestai, tiek amžiaus grupe, tiek idėjiškai stipriai skiriasi nuo ankstesnių demonstracijų šalyje.
„Šiais metais spalva politikoje išnyko. Mes nebekalbame, kas yra geltonieji, kas raudonieji. Studentai nepriklauso jokiai politinei partijai. Jie prarado pasitikėjimą jomis, todėl ir išėjo į gatves“, – sako Japonijoje gyvenantis Tailando tremtinys, politikos mokslų docentas Pavinas Chachavalpongpunas. Jis pabrėžia, kad šių metų protestuose išskirtinai dėmesys skiriamas monarchijos, kaip valdymo sistemos, reformoms.
„Praeityje daugumą protestų organizavo vidurinioji, darbinio amžiaus klasė. Tai – pirmas kartas per pastaruosius 20 metų, kai protestus organizuoja jaunoji karta – universiteto studentai. Ir pirmasis kartas per pastaruosius 40 metų, kai prie protesto prisijungia mokyklinio amžiaus paaugliai“, – papildo Punchada Sirivunnabood, politikos mokslų docentė Mahido universitete Tailande.
„Tai yra konfliktas tarp jaunosios ir senosios kartų“, – sako ji ir pabrėžia, kad vyresnioji karta vis dar tiki dabartinio premjero Prayutho Chan-ocha gebėjimu išspręsti šalies problemas, įskaitant korupciją. Tuo metu jaunoji karta mano, kad pats premjeras į valdžią atėjo neteisėtu keliu ir neteisėtai išplėtė savo ir kariuomenės galias 2017-aisiais, priėmęs šalies konstitucijos pataisas.
Nors šiuo metu prie protestų prisijungė ir vyresnio amžiaus gyventojai, kartų skirtumas jaučiamas. Protestų dalyvė G.Jirasamatakij pasakoja, kad daugelis jaunų žmonių dalyvaudami protestuose ne tik rizikuoja patekti į kalėjimą, bet ir prarasti šeimos paramą.
„Kai kurie studentai buvo išmesti iš namų ir nebegauna pinigų iš savo šeimos tik dėl to, kad jie prisijungė prie protesto“, – sako ji.
Tačiau norint geriau suprasti, kas ir kodėl šiuo metu vyksta beveik 70 milijonų gyventojų turinčioje pietryčių Azijos valstybėje, verta pažvelgti ne tik į šių dienų, bet ir pastarojo dešimtmečio įvykių eigą.
Sosto paveldėjimas ir kariuomenės perversmas
Iki 2016-ųjų 70 metų Tailando karalystę valdė karalius Bhumibolas Adulyadejas, dar vadinamas Rama IX. Be to, kad buvo apgintas įstatymiškai, karalius šalyje turėjo absoliutų autoritetą, neretai buvo sudievinamas, o jį išvydę žmonės puldavo ant kelių.
Kai ilgametis karalius mirė, prieš ketverius metus paveldėjimo teise jį pakeitė sūnus Maha Vajiralongkornas, Rama X, kuris tėvo sukurtą autoritetą dėl kontroversiško elgesio greitai prarado.
Naujasis karalius iki šiol buvo retai matomas šalyje. O kai valstybę pasiekė koronaviruso pandemija, stipriai paveikusi ekonomiką, karalius atostogavo Vokietijos prabangiame viešbutyje. Kritikos sulaukia ir jo asmeninis gyvenimas bei požiūris į moteris. Be to, kad tris kartus išsiskyręs praėjusiais metais jis vedė ketvirtą moterį, izoliacijoje laiką šalies vadovas leidžia kelių dešimčių moterų palydoje – hareme.