„Žaidi taip, kaip tau leidžia varžovai“, – gan nuvalkiotas posakis apie krepšinį. Tačiau jis labai gerai tinka apibūdinti ketvirtadienio rungtynes bei skirtumus tarp „Žalgirio“ trijų pergalių serijos bei prieš tai buvusių 6 pralaimėjimų. O „Fenerbahče“ kauniečiams leido viską – bėgti į greitą puolimą, sukti savo derinius, atakuoti iš toli ir t.t. Žalgiriečiai mėgavosi žaidimu kartu – net 31 rezultatyvus perdavimas byloja apie puikius komandinius ryšius bei nesavanaudišką puolimą.
Paanalizuokime, kaip buvo susikurti pranašumai puolime, kur klydo „Fenerbahče“ ir kodėl būtent jie atrodo kaip viena iš prasčiausių Eurolygos ekipų.
„Žalgirio“ kūryba ir katės-pelės žaidimas
Norint gražiai dalintis kamuoliu, pirmiausia reikia susikurti pranašumus. Maždaug taip skambėjo M.Schillerio paaiškinimas spaudos konferencijoje, atsakant į klausimą dėl rekordinio rezultatyvių perdavimo skaičiaus bei gražaus komandinio puolimo. Kaip žalgiriečiai juos susikūrė?
Turkai pasirinko tokią gynybos strategiją bandant sustabdyti „Žalgirio“ handoffų (perdavimų iš rankų į rankas) ir pikenrolų (du prieš du) uraganą – dvigubinti M.Grigonį bei keistis ties kitais kauniečių bandymais pulti 2 prieš 2.