Bet kažkada paleido šį mitą Johnas Fitzgeraldas Kennedy'is vienoje iš savo kalbų, ir mes iškart skubame jį išsitraukti kaskart, kai drebiamės veidu į didelę nelaimę.
Mito esmė – įžvelgti kiekviename pavojuje šansą pasikeisti ir užaugti. Su tuo viskas gerai, prieštarauti tam būtų tas pats, kaip ginčytis su teiginiu, jog vasarą šilčiau už žiemą, o naktį tamsiau nei dieną. Didesnė bėda yra ta, kad daug tiksliau krizės fenomeną nurodo graikiškas žodis „krisis“, kuris reiškia sukrėtimą. Tokį, po kurio visuomet paaiškėja tie, kurie buvo krestelti aukštyn, o kiti – nukratyti žemyn.
Skaičiuojame tik pirmąją karantino savaitę, tiek pandemijos, tiek finansų prognozės mainosi dažniau nei ekspremjero Algirdo Butkevičiaus nuomonės per parą, todėl velniškai sunku prognozuoti, kas bus labiausiai išlošę iš COVID-19. Sunku, bet pabandykime.
Taigi, pradžiai krizės čempionai.
