Tai, ką dabar regi JAV, mažiau primena 1968 metais tvyrojusį chaosą, kuris dar labiau suskaidė tautą, ir labiau – nesmurtinius judėjimus, kurie pelnė plačią visuomenės paramą tokiose šalyse kaip Serbija, Ukraina ir Tunisas ir padarė galą S.Miloševičiaus, V.Janukovyčiaus ir Ben Ali diktatūroms.
Ir nors D.Trumpo kadencija baigsis rinkimais, o ne jo nuvertimu, tai, ką dabar matome, įmanoma suvokti (ir numatyti, kas bus toliau) tik pažvelgus į užsienio šalių pavyzdžius. Kaip ir daugelio tokių revoliucijų atveju, Amerikoje vyksta dvi kovos.
Viena iš jų yra ilgai besitęsianti kova su žiauria ir represine ideologija. Kita – aiškiau apibrėžta kova dėl konkretaus lyderio likimo. Prezidentas atėjo į valdžią įžiebdamas rasinę įtampą. Dabar jis regi, kaip jo paties likimas susipina su kova prieš policijos brutalumą ir rasizmą.
Autoritetingiausias nesmurtinių revoliucijų teoretikas yra velionis politologas Gene'as Sharpas. Aktyvus protestuotojas Korėjos karo metu, praleidęs devynis mėnesius kalėjime, G.Sharpas atidžiai nagrinėjo Mahatmos Gandhi kovą. Jo darbo tikslas buvo įžvelgti, kokių pamokų galima išmokti iš Indijos sukilimo prieš britus. Jis norėjo suprasti autoritarinių režimų silpnybes ir kaip nesmurtiniai judėjimai galėtų jas išnaudoti.
