Arūnas Gražulis apie būsimą ES biudžetą: ką iš Briuselio parvežė, o ko negalėjo G.Nausėda?

Penktadienį iš Briuselio išsiskirsčius susitarimo dėl būsimojo daugiamečio biudžeto nepasiekusiems jau sumažėjusios Europos Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovams baigėsi pirmasis aukščiausio lygio derybų raundas dėl 2021–2027 m. Bendrijos biudžeto.
Arūnas Gražulis
Arūnas Gražulis / Asmeninio albumo nuotr.

30 valandų trukusios derybos parodė, jog net ir sumažėjus besiderančiųjų skaičiui, derybos nepalengvėjo. Nors derybų vertinimai yra ganėtinai įvairūs, visgi aišku viena – nebus lengva nei tęsti procesą, nei, greičiausiai, jo dalyviams susitaikyti su derybų rezultatais.

Pagrindinio nesutarimo dėl ES biudžeto esmė atrodo paprasta – keturios „kukliomis“ pasiskelbę šalys – Austrija, Danija, Nyderlandai ir Švedija, kurių poziciją dažniausiai įgarsina ir tikėtina, kad smarkiausiai formuoja olandų premjeras Marko Rutte, siekia, kad ES biudžetas neviršytų 1 procento nuo ES bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP).

Europos Komisija siūlė 1,114% BNP dydžio, pernai ES pirmininkavusi Suomija – 1,06%, Europos Parlamentas pageidauja 1,3% ES BNP.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Aukščiausios klasės kavos aparatai: ar verta į juos investuoti?
Reklama
Įspūdingi baldai šiuolaikinei svetainei: TOP 5 pasirinkimai