COVID-19 atvėrė kelią precedento neturinčiam asmenų stebėjimui. Ar prasidės masinio sekimo epocha?

Kovo pabaigoje Honkongas atsiribojo nuo išorinio pasaulio. Kol kas į miestą įleidžiami tik grįžtantys jo gyventojai. Kiekvienam atvykusiam asmeniui įteikiama elektroninė apyrankė, prijungiama prie vartotojo išmaniojo telefono. Grįžusiems namo žmonėms nurodoma apeiti savo buto perimetrą, nustatant virtualią ribą, kurios jie privalo nekirsti dvi savaites.
Sekimas
Sekimas / 123RF.com nuotr.

Jei jie išeis už perimetro, apyrankė nusiųs perspėjimą vyriausybės pareigūnams. Pažeidėjams gresia didžiulė bauda ir iki šešių mėnesių kalėjimo. Honkongo skaitmeninio stebėjimo priemonių naudojimas kovojant su naujuoju koronavirusu, kaip ir daugelio kitų vyriausybių, įskaitant keletą JAV valstijų, sukėlė aršias diskusijas apie visuomenės sveikatos interesų ir privatumo pusiausvyrą. Vis dėlto pagrindinė problema iškilo dar anksčiau, nei užklupo dabartinė krizė.

Korporacijos ir vyriausybės metų metus kaupė asmeninius paprastų piliečių duomenis. Mūsų tyrimas rodo, kad dar prieš koronaviruso pandemiją, pavyzdžiui, politinių kampanijų vykdytojai siekė surinkti kuo daugiau informacijos apie piliečių buvimo vietą, įpročius ir įsitikinimus ir dalyvavo skaitmeninėse ginklavimosi varžybose. Artėjant JAV prezidento rinkimams, ši konkurencija dar labiau įsibėgėja. Dabar pandemija kelia riziką, kad tokia invazinė praktika bus normalizuota ir įteisinta.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų