2020 metų kovo mėnesį, prasidėjus koronaviruso pandemijai, Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen paragino visus danus parodyti „samfundssind“ – tai reiškia, kad visuomenės poreikius reikia vertinti labiau negu asmeninius.
Šį žodį apytiksliai galime išversti kaip „bendruomeniškumas“, „pilietinis įsitraukimas“ ar „pilietiškas mąstymas“. Danija, palyginti su JAV ir daugeliu kitų Europos šalių, gana gerai susitvarkė su koronavirusu: infekcijų ir mirčių skaičius buvo nedidelis, o dauguma žmonių laikėsi prevencinių gairių. Tyrimai rodo, kad danai, nepaisant jų lyties ar amžiaus, yra labiau susirūpinę, kaip neužkrėsti kitų negu kaip neužsikrėsti patiems.
Žinoma, fakto, kad Danija gana neblogai ištvėrė COVID-19 krizę, negalima paaiškinti vienu veiksniu. Tačiau man, kaip danei ir psichologei, atrodo įdomu tai, kad „samfundssind“, atrodo, yra susijęs su tokiomis visuomenės vertybėmis kaip pasitikėjimas vieni kitais ir abipusės naudos siekimas, kurios abi yra naudingos kovoje su pandemija.
Pasitikėjimo svarba
Prieš pandemiją „samfundssind“ buvo gana neaiškus, retai vartojamas žodis. Pirmą kartą danų kalbos žodyne jis pasirodė 1936 metais, o buvęs Danijos ministras pirmininkas Thorvaldas Stauningas įtraukė jį į keletą savo 1930-ųjų pabaigoje sakytų kalbų, ragindamas danus parodyti bendruomeniškumą artėjant Antrajam pasauliniam karui. Tačiau nuo tada, kai M.Frederiksen pavartojo šį žodį savo kovo mėnesį sakytoje kalboje, jo vartojimo dažnumas Danijoje išaugo.
